B. Stark-Watzinger stebėjo, kaip pasirašomas dvišalis susitarimas dėl mokslo ir technologijų. Pagal šį susitarimą Taivanas ir Vokietija planuoja plėsti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip ličio baterijos, vandenilis, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.
B. Stark-Watzinger sakė, kad labai svarbu skatinti bendradarbiavimą su „panašiai mąstančiais partneriais“.
Taivano nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos ministras Tsung-Tsong Wu sakė, kad šis vizitas rodo, jog Vokietija laiko Taivaną „vertinamu partneriu“.
„Jei derinsime Taivano lustų gamybos pajėgumus su Vokietijos taikomaisiais gebėjimais kai kuriose pažangiose pramonės šakose, pavyzdžiui, biomedicinoje ir automobilių pramonėje, tai bus abipusiai naudingas bendradarbiavimas per ateinančius 10, 20 ar net 30 metų“, – sakė Wu.
Taivanas yra savarankiška demokratinė šalis, tačiau Kinija jį laiko savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano diplomatiniams ryšiams su kitomis šalimis.
Kinija atsisako palaikyti oficialius santykius su bet kuria šalimi, kuri oficialiai diplomatiniu požiūriu pripažįsta Taivaną. Pasaulyje yra tik kelios šalys, kurios taip elgiasi. Vokietija nėra viena iš jų.
Buvęs ekonomikos ministras Günteris Rexrodtas – paskutinis Vokietijos ministras, 1997 metais apsilankęs Taivane.
Dviejų Vokietijos parlamento narių grupių vizitai į Taivaną praėjusį rudenį sukėlė trintį tarp Pekino ir Berlyno, o penktadienį paskelbti planai dėl B. Stark-Watzingerio dviejų dienų vizito jau sulaukė piktos Kinijos ambasados Berlyne reakcijos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas antradienį spaudos konferencijoje Pekine pareiškė, kad „Kinija griežtai prieštarauja tokiam įžūliam Vokietijos pareigūnų poelgiui ir reiškia rimtą protestą Vokietijos pusei Pekine ir Berlyne, kad išreikštų griežtą nepritarimą“.
Wangas paragino Vokietiją laikytis „vienos Kinijos“ principo ir nustoti Taivano klausimą naudoti kaip pretekstą kištis į Kinijos vidaus reikalus.
