Ketvirtas diplomatas, šiuo metu dirbantis Rusijos ambasadoje Belgrade, paliko savo postą Maskvos ambasadoje Helsinkyje praėjus dviem mėnesiams po to, kai Suomija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatus, reaguodama į invaziją į Ukrainą.
Nuo praėjusių metų, kai ES šalys pernai pradėjo išsiuntimų bangą, Rusija sustiprino savo diplomatinį buvimą Serbijoje: iš viso čia akredituoti 62 diplomatai, palyginti su 54 diplomatais 2022 m. kovą, rodo Serbijos užsienio reikalų ministerijos tvarkomų diplomatinių sąrašų analizė.
Skirtingai nei dauguma Europos šalių, Serbija neįvedė sankcijų Maskvai po to, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą.
Nors Serbija siekia įstoti į Europos Sąjungą, prezidento Aleksandro Vučičiaus vyriausybė stengiasi išlaikyti tradiciškai tvirtus ryšius su Rusija, kuri dalijasi jos stačiatikių krikščioniškuoju paveldu ir yra rėmusi Belgradą daugybėje ginčų su Vakarais.
Rusija yra viena iš šalių, nepripažįstančių Kosovo nepriklausomybės ir remiančių Serbijos pastangas blokuoti Kosovo narystę tarptautinėse institucijose.
Dabar į Belgradą buvo išsiųstas bent vienas nušalintas Rusijos diplomatas, susijęs su Federalinės saugumo tarnybos padaliniu, kaltinamu kibernetinėmis atakomis prieš JAV energetikos sektorių, ir antrasis, susijęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, nustatė RFE/RL.
Nuo įsilaužėlių iki diplomatų
2022 m. balandžio 11 d. Kroatija paskelbė išsiunčianti 18 Rusijos diplomatų ir šešis pagalbinius darbuotojus iš Rusijos ambasados Zagrebe, nurodydama, kad „griežčiausiai smerkia brutalią agresiją prieš Ukrainą“.
Tarp Kroatijos išsiųstų diplomatų buvo Aleksejus Ivanenka, kuris ėjo Rusijos ambasados antrojo sekretoriaus pareigas, nurodoma išsiunčiamų pareigūnų sąraše, kurį RFE/RL gavo iš šaltinio Europos diplomatiniuose sluoksniuose.
Remiantis Kroatijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, iki išsiuntimo A.Ivanenka jau buvo išdirbęs daugiau nei dvejus metus Rusijos diplomatinėje atstovybėje Zagrebe.
Serbijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per šešis mėnesius 38 metų A.Ivanenka jau gavo naują paskyrimą į Belgradą, esantį vos už keturių valandų kelio automobiliu nuo Zagrebo.
Į Serbiją jis persikėlė kartu su žmona Jekaterina ir buvo paaukštintas į ambasados Belgrade pirmojo sekretoriaus pareigas.
Remiantis RFE/RL peržiūrėta nutekinta Rusijos vyriausybės dokumentų duomenų baze, maždaug dešimtmetį iki išsiuntimo iš Kroatijos A.Ivanenko dirbo kitame Rusijos valstybės sektoriuje.
Iš nutekintos duomenų bazės matyti, kad A.Ivanenka dirbo „inžinieriumi“ kariniame dalinyje 71330, kitaip vadinamame Rusijos FSB 16-uoju centru. Karinio padalinio 71330 priklausomybę FSB patvirtina atviri šaltiniai, įskaitant Rusijos teismų įrašus.
Maždaug dvi savaitės prieš tai, kai Kroatija paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, JAV valdžios institucijos paskelbė kaltinimus trims Rusijos žvalgybos pareigūnams, dirbusiems FSB 16-jame centre, kaltinamiems beveik šešerius metus įsilaužinėjus į JAV branduolinės energetikos bendroves ir kitas įmones.
Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Zagrebas iš šalies išsiuntė A.Ivanenką ir kitus Rusijos diplomatus, JAV Kibernetinė vadovybė pasiuntė darbuotojus į Kroatiją „išieškoti kenkėjiškos kibernetinės veiklos partnerių tinkluose“.
A.Ivanenkos žmona Jekaterina yra profesionali Maskvos Didžiojo teatro altininkė.
2015 m. Jekaterinos Ivanenko draugas paskelbė nuotrauką, kurioje ji, jauna mergaitė ir juos apkabinęs vyriškis buvo nufotografuoti Rusijos kultūros centre Naujajame Delyje.
Remiantis veido atpažinimo programinė įranga manoma, kad toje nuotraukoje esantis vyras labai tikėtina yra tas pats vyras, kuris 2023 m. sausio mėn. buvo nufotografuotas stačiatikių religinėje šventėje Serbijoje kartu su Rusijos ambasados diplomatu.
Šnipų namai
2022 m. kovą Lenkija paskelbė, kad išsiunčia 45 įtariamus Rusijos žvalgybos pareigūnus, prisistatančius diplomatais, kuriuos Varšuva laiko „grėsme šalies interesams ir saugumui“ ir kaltina siekiant „pakenkti Lenkijos ir jos sąjungininkių stabilumui“.
Lenkija neįvardijo nė vieno iš pareigūnų, prieš kuriuos buvo nukreiptas šis žingsnis. Tačiau tarp diplomatų, kurių pavardės netrukus po Lenkijos pranešimo dingo iš Rusijos ambasados Varšuvoje interneto svetainės, buvo Michailas Generalovas.
Lenkijos pranešimo dieną 39 metų M.Generalovas vis dar buvo įrašytas kaip patarėjas Varšuvos ambasadoje. Lenkija išsiunčiamiems Rusijos diplomatams davė penkias dienas išvykti iš miesto, o balandžio 1 d. M.Generalovo pavardė jau buvo pašalinta kartu su 43 kitų Varšuvoje dirbusių Rusijos diplomatų pavardėmis, rodo archyvinė ambasados interneto svetainės versija.
Vienas su šiuo klausimu susipažinęs Lenkijos pareigūnas, kuris neturėjo teisės kalbėti oficialiai, RFE/RL patvirtino, kad M.Generalovas buvo išsiųstas iš Lenkijos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau M.Generalovas greitai rado naują darbo vietą. Po šešių mėnesių jis jau dirbo Rusijos ambasadoje Belgrade patarėju.
Serbijos užsienio reikalų ministerijos tvarkomuose diplomatinių atstovybių sąrašuose nurodyta, kad M.Generalovas šias pareigas pradėjo eiti dar 2022 m. rugsėjį ir, remiantis naujausiu turimu sąrašu, jose išliko iki pat 2023 m. vasario mėn.
RFE/RL pavyko nepriklausomai susieti M.Generalovą su Rusijos žvalgybos aparatu. Nutekintose Maskvos nekilnojamojo turto duomenų bazėse M.Generalovo gyvenamoji vieta yra nurodytas butas, esantis komplekse Vilniaus gatvėje Maskvos pietvakariuose.
Šis kompleksas buvo pastatytas specialiai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai pagal 2001 m. tuometinio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo dekretą. 2011 m. šios rezidencijos sąsajos su Rusijos žvalgyba pasirodė naujienų pranešimuose po to, kai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pulkininkas mirtinai iškrito pro ten esančio buto langą.
Rusijos ambasados Varšuvoje mokyklos interneto svetainėje pažymėta, kad 2017 m. vasario mėn. joje apsilankė M.Generalovas, kuris nurodomas kaip ambasados antrasis sekretorius.
Helsinkis ir Haga
Nyderlandai kartu su kitais Rusijos diplomatais, kuriuos Nyderlandų vyriausybė pavadino Rusijos žvalgybos pareigūnais, į juodąjį sąrašą įtraukė dar bent vieną diplomatą, šiuo metu dirbantį Rusijos ambasadoje Belgrade.
Šis diplomatas, Dmitrijus Barabinas, bent jau nuo rugsėjo mėn. dirbo antruoju sekretoriumi Rusijos ambasadoje Belgrade.
Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos, 2022 m. kovo mėn. olandų vyriausybė paskelbė, kad išsiunčia 17 Rusijos žvalgybos pareigūnų „dėl šios grupės keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui“.
Remiantis 2022 m. spalio mėn. tyrimu, kurį atliko Kremliaus kritiko tremtyje ir Rusijos verslininko Michailo Chodorkovskio finansuojama tyrimų grupė „Dossier Center“, bendradarbiaudama su laikraščiu „De Tijd“ bei NOS, D.Barabinui buvo uždrausta atvykti į šalį prieš jam pradedant eiti pareigas Rusijos ambasadoje Hagoje.
Praėjusį mėnesį prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra teigė, kad Nyderlandai nusprendė apriboti Rusijos diplomatų skaičių, remdamiesi Maskvos „nuolatiniais bandymais įkurdinti žvalgybos pareigūnus Nyderlanduose po diplomatine priedanga“.
Nors 38 metų D.Barabinas ir jo žmona aktyviai dalyvauja socialinėje žiniasklaidoje, viešai prieinamos informacijos apie jo diplomatinę karjerą nėra daug. Žurnalistams nepavyko nustatyti jokių diplomatinių pareigų, kurias jis užėmė prieš pradėdamas dirbti Belgrade.
D.Barabino tėvas anksčiau dirbo vadovu Rusijos gynybos ministerijos institute, kuris specializuojasi kartografijos srityje.
Ketvirtas Rusijos diplomatas, šiuo metu dirbantis Belgrade, paliko savo postą ES šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Diplomatas Pjotras Dolgošeinas įvardytas kaip patarėjas Maskvos ambasadoje Serbijos sostinėje. Iki 2022 m. vasaros P.Dolgošeinas dirbo antruoju sekretoriumi Rusijos ambasadoje Helsinkyje.
2022 m. balandį Suomijos vyriausybė paskelbė, kad išsiunčia du Rusijos diplomatus ir atsisakė pratęsti vizą trečiajam, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą „ir saugumo padėtį Europoje“.
Neaišku, ar P.Dolgošeinas buvo tarp Suomijos vyriausybės pareiškime minimų Rusijos diplomatų.
Praėjus dviem mėnesiams po to, kai Suomija paskelbė apie diplomatų išsiuntimą, Helsinkio ambasados interneto svetainėje jis išliko tarp 61 Rusijos diplomatinio personalo pavardės, nors puslapyje buvo nurodyta, kad paskutinį kartą jis atnaujintas 2021 m. spalį.
2022 m. rugpjūtį tame sąraše iš viso buvo trys pavardės, o P.Dolgošeinas buvo dingęs kartu su daugiau nei 10 kitų Rusijos diplomatų, kurie buvo sąraše nuo tų metų birželio mėn. Tiksliai neaišku, kurie iš jų buvo išsiųsti, o kurie tiesiog rotuojami iš Suomijos.
P.Dolgošeino persikėlimas iš Suomijos į Serbiją atsispindi žinutėse VK, kur jis turėjo bent vieną pseudoniminę paskyrą. 2021 m. vasarį jis paskelbė asmenukę, kurioje buvo užfiksuotas prie Suomijos prezidento rūmų. Gruodį jis paskelbė nuotraukas iš Šventosios Savos šventyklos Belgrade.
P.Dolgošeinas buvo įtrauktas į oficialių Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovų Suomijoje sąrašą. Įrašai taip pat rodo, kad jis du kartus tarnavo Rusijos taikos palaikymo kontingente Kosove.
„Broliška ir draugiška šalis“
Rusijos ambasada Belgrade ir anksčiau buvo įsivėlusi į šnipinėjimo nesklandumus. 2019 m. lapkritį Serbijos vyriausybė pareiškė atskleidusi su ambasada susijusį Rusijos šnipų tinklą, todėl A.Vučičius buvo priverstas iškviesti Rusijos ambasadorių.
Tačiau A.Vučičius šį incidentą sumenkino.
„Mes nekeisime savo politikos Rusijos, kurią laikome broliška ir draugiška šalimi, atžvilgiu, tačiau stiprinsime savo žvalgybos apsaugą“, – sakė jis.
Buvęs Serbijos karinis diplomatas Nikola Lunicas, dabar vadovaujantis Belgrade įsikūrusiai Strateginės politikos tarybai, RFE/RL pasakojo, kad Serbija, suteikdama diplomatinį prieglobstį išsiųstiems Rusijos diplomatams, gali pakenkti savo siekiui tapti ES nare.
„Toks Serbijos žingsnis Vakaruose gali būti suprastas kaip diplomatinė ir galbūt žvalgybinė parama bendroms Rusijos karo pastangoms Ukrainoje“, – sakė N.Lunicas.
Jis pažymėjo, kad žvalgybos tarnybos paprastai „naudojasi diplomatinėmis privilegijomis, kad galėtų netrukdomai vykdyti savo žvalgybos užduotis, turėdamos diplomatinį imunitetą“.
„Akivaizdu, kad šiuo metu Serbija yra paskutinis prieglobstis Europoje, kur Rusijos agentai gali saugiai vykdyti žvalgybinę veiklą“, – sakė N.Lunicas.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
