JAV pareigūnai teigė neturintys jokių įrodymų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar jo aukščiausio rango leitenantai dalyvavo šioje operacijoje arba kad nusikaltėliai veikė kokių nors Ukrainos vyriausybės pareigūnų nurodymu.
Išpuolis prieš gamtinių dujų vamzdynus, jungiančius Rusiją su Vakarų Europa, pakurstė viešus spėliojimus, kas dėl to kaltas, nuo Maskvos iki Kijevo, nuo Londono iki Vašingtono, ir liko viena iš svarbiausių neišspręstų paslapčių.
Kai kurių pareigūnų teigimu, Ukraina ir jos sąjungininkai turėjo logiškiausius motyvus atakuoti vamzdynus. Jie jau daugelį metų priešinosi projektui, vadindami jį grėsme nacionaliniam saugumui, nes jis leistų Rusijai lengviau parduoti dujas Europai.
Tačiau Ukrainos vyriausybės ir karinės žvalgybos pareigūnai teigia, kad jie nedalyvavo šiame išpuolyje ir nežino, kas jį įvykdė.
JAV pareigūnai teigė, kad jie dar daug ko nežino apie užpuolikus ir jų sąsajas. Naujai surinktos žvalgybos apžvalgoje teigiama, kad jie buvo Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino oponentai, tačiau nenurodoma, kas buvo grupės nariai, kas vadovavo operacijai ir ar už ją buvo sumokėta.
JAV pareigūnai atsisakė atskleisti žvalgybinės informacijos pobūdį, kaip ji buvo gauta, ar bet kokią informaciją apie joje pateiktų įrodymų stiprumą. Jie teigė, kad tvirtų išvadų dėl jos nėra, palikdami atvirą galimybę, kad operaciją neviešai galėjo vykdyti su Ukrainos vyriausybe ar jos saugumo tarnybomis susijusios įgaliotosios pajėgos.
Kai kurie pirminiai JAV ir Europos spėjimai buvo susiję su galima Rusijos kalte, ypač atsižvelgiant į jos meistriškumą povandeninių operacijų srityje, nors neaišku, kokių motyvų Kremlius turėtų sabotuoti vamzdynus, nes jie buvo svarbus pajamų šaltinis ir priemonė Maskvai daryti įtaką Europai. Vienais skaičiavimais, vamzdynų remonto išlaidos turėtų siekti apie 500 mln. dolerių.
JAV pareigūnai teigė neradę jokių įrodymų, kad Rusijos vyriausybė būtų prisidėjusi prie šio išpuolio.
Žvalgybinę informaciją nagrinėję pareigūnai sakė manantys, kad sabotažininkai greičiausiai buvo Ukrainos arba Rusijos piliečiai, arba koks nors jų derinys. JAV pareigūnai sakė, kad jokie JAV ar Didžiosios Britanijos piliečiai nebuvo susiję.
Sprogmenys greičiausiai buvo padėti patyrusių narų, kurie, atrodo, nedirbo karinėms ar žvalgybos tarnyboms, teigė naują žvalgybos informaciją išnagrinėję JAV pareigūnai. Tačiau gali būti, kad nusikaltėliai praeityje buvo gavę specializuotus vyriausybinius mokymus.
Pareigūnai teigė, kad vis dar esama didžiulių spragų dėl to, ką JAV žvalgybos agentūros ir jų partneriai Europoje žinojo apie tai, kas įvyko.
Bet koks tiesioginis ar netiesioginis įtarimas dėl Ukrainos dalyvavimo gali pakenkti trapiems Ukrainos ir Vokietijos santykiams ir pakirsti Vokietijos visuomenės, kuri vardan solidarumo pakėlė aukštas energijos kainas, paramą.
JAV pareigūnai, kurie buvo supažindinti su žvalgybine informacija, nesutaria, kokią reikšmę suteikti naujai informacijai. Visi jie kalbėjo laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, kad galėtų aptarti slaptą žvalgybinę informaciją ir jautrius diplomatijos klausimus.
JAV pareigūnai teigė, kad nauji žvalgybos duomenys padidino jų optimizmą, jog Amerikos žvalgybos agentūros ir jų partneriai Europoje gali rasti daugiau informacijos, kuri leistų padaryti tvirtą išvadą dėl išpuolio. Neaišku, kiek laiko užtruks šis procesas. Amerikiečių pareigūnai neseniai aptarė naujausius žvalgybos duomenis su savo kolegomis Europoje, kurie ėmėsi vadovauti išpuolio tyrimui.
Praėjusių metų pradžioje JAV prezidentas J. Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pareiškė, kad V. Putino sprendimas, ar pulti Ukrainą, nulems „Nord Stream 2“ likimą.
„Jei Rusija įsiverš, o tai reiškia, kad tankai ir kariai vėl kirs Ukrainos sieną, tuomet „Nord Stream 2“ nebebus, – sakė J. Bidenas. – Mes padarysime tam galą.“
Paklaustas, kaip tiksliai tai bus padaryta, J. Bidenas mįslingai atsakė: „Pažadu jums, kad sugebėsime tai padaryti.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
