Baltijos valstybė, ES ir NATO narė, per praėjusius metus buvo viena iš garsiausiai raginančių tarptautinę bendruomenę suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
Tačiau kraštutinių dešiniųjų partija EKRE pasisakė prieš tai, kad Ukrainai būtų tiekiama daugiau ginklų, sakydama, kad Estija neturėtų bloginti savo santykių su Rusija.
Ministrės pirmininkės Kajos Kallas Reformų partija, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, turėtų laimėti, tačiau, norėdama likti valdžioje, ji greičiausiai turės sudaryti koaliciją.
Reformų partija sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turėtų laimėti 28,7 proc. balsų, rodo vasario mėnesį „Kantar Emor“ atlikta apklausa. Antroje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija EKRE su 18,2 proc. balsų prognoze.
„Mes remiame atvirą, draugišką, vakarietiškai mąstančią, europietišką, protingą šalį“, – sakė K. Kallas AFP. – O mūsų didžiausias konkurentas mano, kad neturėtume padėti Ukrainai, neturėtume remti Ukrainos, turėtume žiūrėti tik savo interesų“.
Raginimai mažinti pabėgėlių skaičių
EKRE taip pat paragino Estiją nebepriimti ukrainiečių pabėgėlių ir sumažinti imigracijos lygį, kad būtų apsaugoti Estijos darbuotojai.
„Mes neturėtume toliau eskaluoti įtampos iš savo pusės. Tiesiog nemanau, kad tai protinga“, – visuomeniniam transliuotojui ERR sakė EKRE vadovas Martinas Helme.
Estijos karinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip vieną procentą BVP – tai didžiausias įnašas iš visų šalių, palyginti su ekonomikos dydžiu.
Tuo pat metu šalyje įsisiautėjo pragyvenimo išlaidų krizė. Šalyje fiksuojamas vienas didžiausių ES infliacijos rodiklių – sausio mėnesį metinė infliacija siekė 18,6 proc.
Centro partija, kuri tradiciškai yra populiari tarp didelės Estijos rusakalbių mažumos, turėtų užimti trečiąją vietą su 13,4 proc. balsų, rodo apklausa.
Jos parama vyriausybės politikai Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu atbaido kai kuriuos rusakalbius rinkėjus, todėl šios mažumos, kuri sudaro maždaug ketvirtadalį gyventojų, susilaikymo rodikliai gali būti aukšti.
Partijos tikisi išvengti koalicijos su EKRE
Paskutinį kartą Estija prie balsadėžių ėjo 2019 metais. Tada laimėjo Reformų partija, tačiau jai nepavyko sudaryti daugumos koalicijos.
Vietoj to Centro partija sudarė koaliciją su EKRE ir partija „Isamaa“ („Tėvynė“), tačiau 2021 metais ši vyriausybė žlugo, o K. Kallas atėjo į valdžią vadovaudama naujam aljansui be EKRE.
Naujausios rinkimų kampanijos metu Reformų partija, Socialdemokratų partija ir dar viena partija, pavadinta „Estija 200“, atmetė galimybę sudaryti koaliciją su EKRE.
Centro partijos ir „Isamaa“ pozicijos dėl to buvo labiau neapibrėžtos.
Centro partija ir Reformų partija paeiliui valdė Estiją nuo tada, kai ši išsivadavo iš griūvančios Sovietų Sąjungos.
Reformų partija yra centro dešinioji liberali partija, patraukli verslininkams ir jauniems profesionalams. Ji pažadėjo padidinti karines išlaidas mažiausiai iki 3 proc. BVP, sumažinti mokesčius verslui ir nori priimti įstatymą, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų civilinė partnerystė.
Centro partija yra centro kairės partija, žadanti daugiau investicijų į infrastruktūrą ir įperkamą būstą. Palaikydama rusakalbių mažumą, ji žada tęsti dvikalbį mokyklinį ugdymą, o kitos partijos nori, kad mokyklose būtų mokoma tik estų kalba.
Kadangi ant kortos pastatyta tiek daug, visuomenės susidomėjimas rinkimais yra didelis, o iki trečiadienio beveik 20 proc. rinkėjų jau buvo balsavę internetu arba rinkimų apylinkėse, atvertose išankstiniam balsavimui.
Rinkimų į 101 vietą parlamente rezultatų laukiama pirmadienį anksti ryte.
