„Turime pripažinti, kad padarėme didžiausią klaidą ir naiviai elgėmės, pereidami prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių. Būtų verta pamąstyti, kaip tai galėjome padaryti, nepaisant mūsų įspėjimų“, – ketvirtadienį Strasbūre kreipdamasis į Europos parlamentą (EP) teigė E. Levitas.
„Aišku, analitiniai centrai ir politiniai forumai, jų bandymas suprasti Putiną bei verslo interesai suvaidino savo vaidmenį, tačiau ateityje Europa ir Vakarai apskritai daugiau negali pakartoti tokių klaidų. Šiandien turime realiai vertinti Rusiją, be klaidingų sentimentų ir efektyvi strategija, tai atgrasymo patikimais gynybiniais pajėgumais visose srityse strategija“, – pridūrė jis.
Latvijos vadovas pažymėjo, kad demokratija ir teisės viršenybė ES šalyse taip pat gali nukentėti, ir tai atskleidė agresyvi Rusijos ideologija, kuria remdamasi ji užpuolė Ukrainą. Jis aiškina, kad Vokietijos patirtis rodo, jog toksinės ideologijos atsisakymas reikalauja kolektyvinių pastangų, tad iki to laiko, kol Rusijos visuomenė nepasmerks dabartinių savo valdžios veiksmų, su ja reikia elgtis, kaip su agresyvia valstybe.
„Demokratija ir teisės viršenybė gali nukentėti, šiandien agresyvi Rusijos ideologija, kuria ji remiasi užpuldama Ukrainą, suverenią, demokratinę, europinę šalį, visą tai atskleidžia. Autoritarinis Rusijos režimas grįžo į prieš 200 metų buvusią mąstyseną, grįžo prie XIX a. imperialistinės, kolonialistinės ir rasistinės ideologijos. Kaip rodo Vokietijos patirtis, agresyvios toksinės ideologijos atsisakymas reikalauja kolektyvinių pastangų. Procesas yra ilgas, bet jį įmanoma užbaigti“, – sakė politikas.
„Kol Rusijos visuomenė neįvertins, neperžengs, nepasmerks ir neatsisakys tokios ideologijos, turime elgtis su Rusija, kaip su agresyvia valstybe. Lai literatūros mėgėjai gilinasi į gilią Rusijos sielą, bet toks gilinimasis negali tapti politikų, kurie atsakingi už Europos saugumą ir ateitį, veiksmų leitmotyvu“, – akcentavo prezidentas.
E. Levitas pabrėžė, kad jeigu ES nenori išduoti savo pamatinių vertybių, tuomet ji turi atidurti teisingoje istorijos pusėje – Ukrainos pusėje ir padėti jai tiek karinės technikos, tiek teisingumo klausimais.
„Jeigu nenorime išduoti vertybių, kurios yra ES pagrindas, jei nenorime prarasti patikimumo ateities kartų akyse, tai tada Europa turi atsidurti teisingoje istorijos pusėje, tai reiškia Ukrainos pusėje. Šis karas turi baigtis Ukrainos pergale, Rusija pradėjo karą, ji privalo baigti dabar ir išsinešdinti iš Ukrainos. ES, jos valstybės narės teikia didžiulę paramą Ukrainai ir galiu didžiuotis, kad Latvija yra viena iš pirmaujančių teikdama paramą Ukrainai pagal BVP vienam gyventojui požiūrį. Ne vien tik Vyriausybės, bet kartu vietos institucijos ir atskiri žmonės padėjo, kuo galėdami“, – aiškino Latvijos vadovas.
„Dabar Ukrainai reikia karinės technikos, kad ji galėtų laimėti karą, tačiau jai reikia ir teisingumo, ateities Europoje. Ko reikia Ukrainai, to reikia mums visiems“, – pridėjo jis.
