Tikslas – „sudaryti mūsų pažeidžiamumo žemėlapį ir bendradarbiauti su pramone“, – sakė J. Stoltenbergas NATO būstinėje Briuselyje.
„Tai sustiprins mūsų pastangas užkirsti kelią grėsmėms ypatingos svarbos infrastruktūrai, įskaitant povandeninius kabelius ir vamzdynus, ir kovoti su jomis“, – pridūrė jis.
Kai kurios NATO sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais sustiprino ypač svarbių objektų apsaugą ir keitimąsi žvalgybos informacija.
Po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekyje Šiaurės ir Baltijos jūrose NATO pajėgos jūroje buvo padvigubintos.
Dėl tolesnių priemonių bus sprendžiama liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, sakė J. Stoltenbergas.
Praėjusių metų rugsėjį po sprogimų smarkiai nukentėjo Baltijos jūroje nutiesti dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. Remiantis iki šiol gautais duomenimis, įvyko mažiausiai du sprogimai, dėl kurių netoli Bornholmo salos, iš dalies Danijos, iš dalies Švedijos vandenyse, įvyko keturi nuotėkiai.
Iš vamzdynų, einančių iš Rusijos į Vokietiją, per kelias dienas ištekėjo didžiuliai kiekiai dujų. ES, NATO ir saugumo šaltiniai iš karto prabilo apie sabotažą kaip sprogimų priežastį. Iki šiol neaišku, kas dėl to atsakingas.
