Marina Ovsianikova pabėgo iš Rusijos pernai spalį prieš pat paskelbiant jai nuosprendį 10 metų kalėti. Buvusi Rusijos 1-ojo kanalo redaktorė kovo mėnesį pateko į pasaulio žiniasklaidos antraštes, kai netikėtai pasirodė eteryje per vakaro naujienų laidą „Vremia“ („Laikas“) su plakatu, skelbiančiu „Ne karui“.
Jai pabėgti padėjo Prancūzijoje įsikūrusi organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF). Per pabėgimą buvo panaudotos septynios skirtingos transporto priemonės, sieną teko kirsti naktį per mišką.
„Turėjome orientuotis pagal žvaigždes, tai buvo tikras iššūkis“, – sakė ji per spaudos konferenciją RSF būstinėje Paryžiuje. „Stengėmės išvengti pasieniečių prožektorių ir traktorių, bet galiausiai mums pavyko pasiekti sieną“, –pasakojo ji.
44 metų dviejų vaikų motina, kuriai buvo skirtas namų areštas ir ji bėgdama turėjo nupjauti elektroninę apyrankę, sakė nenorėjusi išvykti iš Rusijos. „Tai vis dar mano šalis, net jei valdžią joje užgrobė karo nusikaltėliai, tačiau jie man nepaliko kito pasirinkimo – tik kalėjimas arba emigracija“, – sakė ji.
Kitą dieną po protesto per televiziją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė M. Ovsianikovai prieglobstį, dabar ji su dukra gyvena įvairiuose saugiuose namuose Prancūzijoje.
„Žinoma, bijau dėl savo gyvybės. Kaskart, kai kalbuosi su draugais Rusijoje, jie sako: „Kas tau labiau patiktų – „Novičiokas“, polonius ar automobilio avarija?“, – pasakojo ji, turėdama galvoje skirtingus Rusijos saugumo tarnybų naudojamus nužudymo būdus.
M. Ovsianikova sulaukė kritikos, kad daugelį metų iki protesto palaikė valstybės propagandą. Ji prisipažino sąmoningai bendrininkavusi, tačiau sakė tiesiog it strutis įkišusi galvą į smėlį ir „ieškojusi prieglobsčio kasdieniame gyvenime su draugais ir šeima“, o veikti ją pastūmėjo tik „didžiulis sukrėtimas“ dėl pradėto karo.
Po pirmojo protesto per televiziją ji persikėlė į Vokietiją, bet po trijų mėnesių grįžo ir prie Kremliaus surengė vieno žmogaus protestą. Ji iškėlė plakatą su užrašu: „Putinas yra žudikas“ ir už tai buvo suimta.
RSF vadovas Christophe'as Deloire'as sakė, kad M. Ovsianikova susisiekė su organizacija prieš pat nuspręsdama bėgti. „Tai buvo nepaprastas pabėgimas (...) primenantis garsiuosius pabėgimus per Berlyno sieną“, – sakė jis
M. Ovsianikova sakė gyvenanti viltimi, kad vieną dieną Rusijos lyderiai stos prieš karo nusikaltimų tribunolą Hagoje. Ji pridūrė, kad karas „turi baigtis visiška Ukrainos pergale, kitaip Rusija neturi jokios ateities“.
