Buvusi valstybės vadovė tai pareiškė sekmadienį televizijos kanalo ETV laidoje „Ukraina stuudio“, praneša portalas ERR.
„Estijos ambasadorius Rusijoje Margus Laidrė sakė, kad niekas nepakeis „akių ir ausų“ vietoje. Man irgi atrodo, kad galbūt šis žingsnis nebuvo toks pat „brandus“, kaip mūsų užsienio politika ir diplomatija pastaraisiais metais“, – teigė K. Kaljulaid.
Eksprezidentė palygino šį Estijos žingsnį su Lietuvos sprendimu „iššokti“ iš Vidurio bei Rytų Europos ir Kinijos partnerystės formatu „16+1“ užuot palaukus, kol ji išnyks savaime.
„Tai (Estijos sprendimas) kelia mūsų partneriams ir sąjungininkams klausimą, koks buvo jo konkretus motyvas konkrečiu laikotarpiu. Ir ar nėra galimas motyvas rinkimai, įvyksiantys Estijoje po 5–6 savaičių“, – pareiškė K. Kaljulaid.
Tačiau ji konstatavo, kad kursas riboti diplomatinius santykius su Rusija iš esmės yra teisingas.
„Bet iš principo šis sprendimas yra teisingoje istorijos pusėje, dėl to nekyla jokių abejonių“, – pabrėžė buvusi Estijos prezidentė.
Sausio 11 d. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu informavo Rusiją apie ministerijoje priimtą sprendimą laikytis pariteto principo nustatant Rusijos ambasadoje Taline ir Estijos ambasadoje Maskvoje dirbančių diplomatų ir techninio personalo darbuotojų skaičių. Iš esmės tai reiškė Rusijos diplomatinės atstovybės Taline sumažinimą daugiau kaip per pusę. Maskva atsakė sausio 23 d. – ji pranešė nusprendusi pažeminti diplomatinių santykių su Estija lygį iki reikalų patikėtinio lygio, davė nurodymą Estijos ambasadoriui M. Laidrei iki vasario 7 d. išvykti iš Rusijos ir atšaukė savo ambasadorių iš Estijos.
K. Kaljulaid ėjo Estijos prezidentės pareigas 2016–2021 m. m. 2019 metų balandį ji lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
