Posėdis Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) surengtas didėjant įtampai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, praėjus vos daugiau nei dvejiems metams po to, kai baigėsi karas, per kurį žuvo apie 6 800 karių ir apie 90 000 civilių gyventojų buvo priversti palikti namus.
Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano teritorijoje, tačiau nuo 1994 metų, kai baigėsi separatistinis karas, jį kontroliuoja Armėnijos remiamos etninių armėnų pajėgos.
Praėjusių metų pabaigoje azerbaidžaniečiai, prisistatantys aplinkosaugos aktyvistais, pradėjo blokuoti vingiuotą kelią, vadinamą Lačino koridoriumi, kuris yra vienintelė sausumos jungtis tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
Blokada kelia grėsmę maisto tiekimui 120 000 Kalnų Karabacho gyventojų. Armėnija tvirtina, kad protestus organizuoja Azerbaidžanas, ir teigia, kad ši šalis taip pat ne kartą sustabdė dujų tiekimą į regioną.
„Armėnijos gyventojai Kalnų Karabache yra beveik visiškai atskirti nuo išorinio pasaulio, – pirmadienį teisėjams sakė Armėnijai atstovaujantis advokatas Lawrence'as Martinas. – Iš jų buvo ir tebėra atimta galimybė gauti maisto, vaistų ir visų kitų būtiniausių gyvenimo reikmenų. Jei teismas nesiims skubių veiksmų, jų gyvybei gresia pavojus.“
Pagrindinis Armėnijos teisinis atstovas teisme Jegišė Kirakosianas teisėjams teigė, kad Azerbaidžanas faktiškai pavertė Lačino koridorių vienkrypte gatve.
„Etniniai armėnai negali atvykti į Kalnų Karabachą, bet gali išvykti, – sakė jis. – Teismo teisėjai, tokiems įžūliems etninio valymo veiksmams šiuolaikiniame amžiuje nėra vietos.“
Kalnų Karabacho vietos valdžia pradėjo skirstyti būtiniausius maisto produktus ir paprašė atsiųsti humanitarinės pagalbos lėktuvu, tačiau Azerbaidžanas nesuteikė leidimo veikti regiono oro uostui.
Ilgai trukęs teritorinis konfliktas baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytu paliaubų susitarimu, kuriuo Azerbaidžanui buvo suteikta Kalnų Karabacho dalies ir gretimų armėnų užimtų žemių kontrolė. Rusija pasiuntė 2 000 karių taikdarių pajėgas tvarkai palaikyti, be kita ko, užtikrinant, kad Lačino koridorius liktų atviras.
Azerbaidžanas tvirtina, kad armėnai, pažeisdami paliaubas, kuriomis buvo nutrauktas konfliktas, naudojo koridorių sausumos minoms į Kalnų Karabachą gabenti. Azerbaidžano vyriausybė taip pat pateikė teismui prašymą įpareigoti Armėniją sustabdyti minų dėliojimą ir „imtis visų būtinų veiksmų“, kad būtų sudarytos sąlygos Azerbaidžanui išminuoti teritoriją. Šio prašymo nagrinėjimas numatytas antradienį. Armėnija neigia šį kaltinimą.
Prašymai taikyti laikinąsias priemones yra dalis poros bylų, kurias Armėnija ir Azerbaidžanas pateikė JT teismui ir kurios yra susijusios su karu. Tikėtina, kad teismui prireiks ne vienerių metų, kol priims sprendimą dėl bylų esmės, nes abiejose bylose teigiama, kad buvo pažeista tarptautinė konvencija, kuria siekiama panaikinti rasinę diskriminaciją.
Naujausias įtampos paaštrėjimas įvyko nepaisant to, kad kiek daugiau nei prieš metus teismas nurodė abiem šalims užkirsti kelią viena kitos piliečių diskriminacijai po karo.
Azerbaidžanui atstovaujantys teisininkai į Armėnijos pretenzijas turi atsakyti vėliau pirmadienį. Teismas per kelias savaites tikriausiai priims teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl abiejų šalių prašymų taikyti laikinąsias priemones.
