Sovietų Sąjungai subyrėjus, šios Vidurinės Azijos valstybės nesutarė dėl kai kurių 1400 kilometrų ilgio sienos ruožų, tarp vietos bendruomenių kildavo susirėmimai dėl prieigos prie vandens ir žemės ūkio paskirties žemės.
„Kirgizija ir Uzbekistanas baigė sienos demarkavimo procesą (...) sienos problema išspręsta“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas.
Susitarimas, pernai po tris dešimtmečius trukusių derybų patvirtintas abiejų parlamentų, buvo pasirašytas per Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo vizitą Kirgizijos sostinėje Biškeke. „Tai istorinis įvykis, kurio mūsų broliškos tautos laukė daug metų“, – sakė Š. Mirzijojevas.
Pastaraisiais mėnesiais Kirgizijoje vyko protestai prieš susitarimą, numatantį, kaip bus valdomi svarbūs vandens ištekliai. Kirgizijos valdžia keliuose miestuose sulaikė protestuotojus, tarp jų buvo armijos generolas, buvęs Konstitucinio Teismo narys, buvęs prokuroras, žurnalistai ir aktyvistai.
Per mirtinus kirgizų ir uzbekų bendruomenių susirėmimus 2010 m. birželio mėnesį keliuose Pietų Kirgizijos miestuose, įskaitant Ošą ir Džalalabadą, žuvo beveik 500 žmonių, maždaug 400 tūkst. buvo perkelti.
Kirgizija turi dar vieną ginčijamą sieną su kita buvusia sovietine respublika – Tadžikistanu. Ten per susirėmimus rugsėjį žuvo 50 žmonių. Liepą per protestus dėl Uzbekistano autonominės Karakalpakijos respublikos apsisprendimo žuvo 21 žmogus.
