Buvusi Aušvico-Birkenau stovykla yra Lenkijos pietuose esančiame Osvencimo mieste. Jis Antrojo pasaulinio karo metais buvo okupuotas vokiečių pajėgų ir tapo žydų, lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir kitų asmenų, kuriuos Adolfas Hitleris ir jo pakalikai norėjo sunaikinti, sistemingo žudymo vieta.
Iš viso didžiuliame komplekse buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, kol 1945 metų sausio 27 dieną jį išvadavo sovietų kariuomenė.
Šiandien ši stovykla, tapusi milijonų žmonių piligrimystės vieta, su barakais, spygliuota viela ir dujų kamerų griuvėsiais yra vienas iš labiausiai pasaulyje atpažįstamų blogio simbolių ir įspėjimas, kad tai niekada nebepasikartotų.
Tačiau ši vieta yra tik už 300 km nuo Ukrainos, kur Rusijos agresija jau beveik metus sėja mirtį ir destrukciją. Apie šį konfliktą galvoja ir daugelis tų, kas pagerbia prieš aštuonis dešimtmečius Aušvice-Birkenau išžudytų žmonių atminimą.
2005-aisiais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo stovyklos išvadavimo 60-ųjų metinių minėjime. Tačiau jau daug metų jis šiose ceremonijose nebelaukiamas.
Anot Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus, šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje nebuvo pakviestas nė vienas rusų pareigūnas.
Lenkas Bogdanas Bartnikowskis, kuriam buvo 12 metų, kai jis buvo išvežtas į Aušvicą, teigė, kad pirmieji pabėgėlių iš Ukrainos vaizdai, kuriuos jis pamatė per televiziją praėjusių metų vasarį, vėl sužadino traumuojančius prisiminimus.
Jis buvo priblokštas, kai didelėje pabėgėlių minioje pamatė mažą mergaitę, viena ranka laikančią mamą, o kita – pliušinį meškiuką.
„Man tai buvo tiesiog smūgis į galvą, nes po beveik 80 metų staiga išvydau tai, ką mačiau krovininiame vagone, kai buvau vežamas į Aušvicą. Šalia manęs sėdėjo maža mergaitė, prie krūtinės glausdama lėlę“, – pasakojo dabar 91 metų B. Bartnikowskis.
B. Bartnikowskis buvo vienas iš kelių Aušvicą išgyvenusių žmonių, kurie penktadienio minėjimo išvakarėse žurnalistams pasakojo apie savo patirtį.
Stefania Wernik (Stefanija Vernik), gimusi Aušvice 1944 metų lapkritį, likus mažiau nei trims mėnesiams iki jo išvadavimo, kalbėjo, kad Aušvicas buvo „pragaras žemėje“.
Ji pasakojo, jog kai gimė, buvo tokia mažytė, kad naciai ištatuiravo jos numerį – 89136 – ant šlaunies. Ji buvo nuprausta šaltu vandeniu, suvyniota į skudurus ir su ja buvo atliekami medicininiai eksperimentai.
Tačiau jos motina turėjo daug pieno ir jos abi išgyveno. Po karo motina grįžo namo ir vėl susitiko su vyru, o „visas kaimas atėjo pažiūrėti į mus ir teigė, kad tai stebuklas“.
Ji perskaitė raginimą ateinančioms kartoms būti budrioms dėl klastingų ideologijų.
„Daugiau jokio fašizmo, kuris neša mirtį, genocidą, nusikaltimus, skerdynes ir žmogaus orumo praradimą“, – sakė ji.
Penktadienį vykstančiame minėjime dalyvaus Jungtinių Valstijų viceprezidentės Kamalos Harris vyras Dougas Emhoffas.
1940 metais vokiečiai Aušvicą įkūrė lenkų kaliniams; vėliau jie išplėtė kompleksą, pastatė mirties kameras ir krematoriumus, į kuriuos iš visos Europos traukiniais buvo vežami žydai.
Kitur pasaulyje penktadienį taip pat planuojami renginiai, skirti Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, paskelbtai Jungtinių Tautų rezoliucija 2005 metais.
Per Holokaustą buvo nužudyta apie 6 mln. Europos žydų, o dar keli milijonai žuvo per 1939–1945 metais vykusį pasaulinį karą.
