Praėjusią savaitę 42-ejų J. Ardern pareiškė, kad po neramių penkerių metų, per kuriuos ji vedė šalį per stichines nelaimes, didžiausią per visą šalies istoriją teroro išpuolį ir COVID-19 pandemiją, ji daugiau nebeturi „pakankamai jėgų“.
Jos atsistatydinimas, praėjus mažiau nei trejiems metams po triuškinančios pergalės rinkimuose, sukėlė diskusijas šalyje apie neapykantą, nukreiptą prieš politikes, ypač socialiniuose tinkluose.
Buvęs Naujosios Zelandijos sveikatos ministras Chrisas Hipkinsas, kuris stos už šalies vairo, teigė, kad J. Ardern, vadovaudama šaliai, patyrė „visiškai pasibjaurėtiną“ užgauliojimą.
Tačiau J. Ardern pridūrė, kad to taip nebūtų apibūdinusi.
Lankydamasi Šiaurės saloje esančioje maorių Ratanos gyvenvietėje, ji teigė, kad nenorėtų, jog jos pasitraukimas būtų vertinimas kaip „negatyvus komentaras prieš Naująją Zelandiją“.
„Palieku [postą] būdama dėkinga už tai, kad tiek metų man buvo patikėta atlikti šį nuostabų vaidmenį“, – teigė ji žurnalistams iš vienos įtakingiausių šalies vietinių politinių judėjimų gimtinės.
J. Ardern leiboristų vyriausybės populiarumas pastaraisiais mėnesiais smuko, nes tam trukdė gresianti recesija ir stiprėjanti konservatorių opozicija.
Ch. Hipkinsas trečiadienį bus prisaikdintas ministru pirmininku, tačiau pridūrė, kad ruošiantis pakeisti šiame poste 20 metų pažįstamą draugę, jį lydi dvejopi jausmai.
„Man tikrai didelė garbė imtis šio vaidmens, bet J. Ardern taip pat yra labai gera mano draugė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.
44-erių būsimas Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas prisipažino, kad buvo „akimirkų, kai tai įsisąmonino, ir akimirkų, kai tai atrodė ne visai realu“.
J. Ardern pridūrė, kad pasitrauks iš šalies vidaus politikos, o taip pat davė keletą patarimų Ch. Hipkinsui.
„Turbūt svarbiausias patarimas, kurį jam daviau „daryk taip, kaip tau atrodo geriausiai“, – sakė ji.
„Jis turi iškovoti savo erdvę ir ir būti savo srities lyderiu“, – nurodė J. Ardern.
