M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją.
Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo.
„Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis. – Net jei galiausiai negausime leidimo, mes – šioje mažoje koalicijoje, net jei Vokietijos nebus joje – drauge su kitais perduosime savo tankų Ukrainai.“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį prancūzų televizijai LCI sakė, kad Lenkija oficialiai nepaprašė Berlyno leidimo dėl savo turimų vokiečių gamybos tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai, bet pridūrė: „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume.“
Kalbėdamas apie A. Baerbock komentarą M. Morawieckis sakė, kad „daryti spaudimą prasminga“. Vokiečių ministrės žodžiai yra „vilties kibirkštis“, kad Vokietija net galėtų dalyvauti koalicijoje, pridūrė jis.
A. Baerbock „pasiuntė kitokią žinią, suteikiančią vilties kibirkštį, kad Vokietija ne tik nebeblokuos [tankų perdavimo], bet ir galbūt galiausiai pasiūlys sunkiosios modernios įrangos Ukrainai paremti“, sakė lenkų premjeras.
„Mes nuolat spaudžiame vyriausybę Berlyne, kad jos „Leopard“ būtų prieinami“, – kalbėjo M. Morawieckis. Pasak jo, Vokietija turi „daugiau kaip 350 aktyviai naudojamų „Leopardų“ ir maždaug 200 – sandėliuose“.
Ukrainos vyriausybė sako, kad tankai, ypač vokiečių gamybos „Leopard“, yra gyvybiškai svarbūs siekiant nugalėti įsiveržusias Rusijos pajėgas.
A. Baerbock išsakė pozityvių komentarų apie galimybę nusiųsti tankų Ukrainai. Vokiečių pareigūnai „žino, kokie svarbūs šie tankai. štai kodėl aptarinėjame tai su savo partneriais“, interviu LCI sakė ji.
Ukrainos sąjungininkės per penktadienio susitikimą JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje pažadėjo milijardų eurų vertės karinę pagalbą Kyjivui.
Tarptautiniai gynybos lyderiai aptarė skubų Ukrainos prašymą atsiųsti tankų „Leopard 2“ ir negebėjimas pasiekti susitarimo aptemdė naujuosius įsipareigojimus.
Vokietija yra tarp pagrindinių ginklų Ukrainai tiekėjų ir nurodė patikrinti savo „Leopard 2“ atsargas rengiantis galimam žalios šviesos uždegimui. Vis dėlto vyriausybė Berlyne, didindama savo pagalbą Ukrainai, atsargiai elgiasi dėl kiekvieno žingsnio. Toks neryžtingumas aiškinamas istorinėmis priežastimis ir politine kultūra.
Vokietijos dvejojimas sulaukė kritikos, ypač iš Lenkijos ir Baltijos valstybių – NATO rytinio sparno šalių, jaučiančių ypač didelę grėsmę dėl Rusijos atsinaujinusios agresijos.
Maskva, reaguodama į pažadus skirti Kyjivui pažangių vakarietiškų ginklų, vis dažniau įspėja, kad eskalacija gali nulemti katastrofą.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pirmadienį pakartojo Maskvos pareiškimą, kad Vakarų tiekimas galėtų nulemti „neprognozuojamas pasekmes“.
„Daugybę kartų sakėme, kad eskalacija yra pavojingiausias kelias, o pasekmės gali būti neprognozuojamos, – sakė jis. – Mūsų signalų nesiklausoma, o Rusijos priešininkai toliau didina statymus.“
Ukrainos ir Rusijos pozicijos mūšio lauke žiemos mėnesiais yra daugiausia aklavietėje, tad Kremliaus pajėgos tęsia Ukrainos teritorijos apšaudymus.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį sakė, kad Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 valandas apšaudė kelis miestelius ir kaimus šiame Ukrainos šiaurės rytų regione.
Per apšaudymus žuvo 67 metų moteris, o dar vienas gyventojas buvo sužeistas, nurodė O. Synjehubovas.
