J. Ardern, pasaulinė progresyviosios politikos lyderė, ketvirtadienį apstulbino Naująją Zelandiją, pranešdama apie staigų pasitraukimą iš pareigų, praėjus mažiau nei trejiems metams po to, kai ji triuškinamai laimėjo antrąją kadenciją.
42-ejų metų moteris, vadovavusi šaliai per stichines nelaimes, COVID-19 pandemiją ir didžiausią per visą istoriją teroro išpuolį, sakė, kad nebeturi „pakankamai jėgų“.
J. Ardern atsistatydino neturėdama aiškaus politinio įpėdinio, o jos valdančioji Leiboristų partija dabar suka galvas, kas ją pakeis.
Sekmadienį partijos frakcija parlamente bandys išrinkti kitą ministrą pirmininką.
Jei nė vienas kandidatas negaus pergalei reikalingų dviejų trečdalių balsų, varžybos taps užsitęsusia kova. Tokiu atveju lyderį rinks ir eiliniai partijos nariai bei su ja susijusios profesinės sąjungos.
44-erių švietimo ministras Chrisas Hipkinsas iškilo kaip ankstyvas lenktynių lyderis, J. Ardern pavaduotojui Grantui Robertsonui greit paskelbus, kad lyderio rinkimuose jis nedalyvaus.
Kiti pretendentai yra teisingumo ministrė Kiri Allan, viena iš įtakingų Leiboristų partijos parlamentarų maorių, ir imigracijos ministras Michaelas Woodas.
Kol kas nė vienas iš šių trijų pretendentų nepatvirtino, kad dalyvaus rinkimuose.
2017 metais į parlamentą patekusi K. Allan, buvusi komercinės teisės specialistė, vadinama potencialiai pirmuoju maorių kilmės žmogumi Naujosios Zelandijos ministro pirmininko poste.
Maorių ministrė pirmininkė?
2021-ųjų balandį, kai K. Allan buvo diagnozuotas trečios stadijos gimdos kaklelio vėžys, ji buvo priversta padaryti darbo parlamente pertrauką, tačiau vos po trijų mėnesių sugrįžo į įprastą ritmą.
Tikimasi, kad Leiboristų partijos sudėtyje esanti 15-os narių maorių frakcija tars svarų žodį renkant kitą lyderį.
Per vėliausią šalies gyventojų surašymą apie 17 proc. Naujosios Zelandijos gyventojų, kurių iš viso yra 5 mln., priskyrė save maoriams.
„Akivaizdu, jog norėtume, kad vieną dieną būtų maorių ministras pirmininkas“, – sakė įtakingas partijos politikas Kelvinas Davisas.
Willie Jacksonas, buvęs vienas iš leiboristų maorių frakcijos pirmininkų, sakė, kad labai svarbu dalyvauti šiose diskusijose.
„Kalbame apie mūsų tautos ministrą pirmininką, todėl norime atlikti tam tikrą vaidmenį“, – sakė jis.
„Te Pati Maori“, dar vadinama Maorių partija, kuri varžosi dėl specialiai šiai mažumai skirtų vietų, taip pat teigė, kad atėjo laikas paskirti maorių kilmės premjerą.
„Bet koks mažesnis dalykas reikš, kad Aotearoa (Naujoji Zelandija) traukiama atgal nuo Jacindos Ardern“, – pareiškime teigė partijos lyderiai Debbie Ngarewa-Packer ir Rawiri Waititi, paminėdami šalies pavadinimą maorių kalba.
„Gerai miegojo“
Ch. Hipkinsas yra sukaupęs darbo su sudėtingais reagavimo į COVID-19, policijos ir švietimo portfeliais patirtį, ir yra laikomas patikimu pasirinkimu ministro pirmininko pareigoms.
Politikos apžvalgininkė Josie Pagani apibūdino jį kaip „protingą, simpatišką, tvirtą ir gabų“.
M. Woodas kol kas yra trečiasis realus kandidatas.
42-ejų metų vyras buvo atsakingas už Naujosios Zelandijos minimalaus darbo užmokesčio padidinimą ir turi nemažą profesinių sąjungų paramą.
Penktadienį paskelbti naujos apklausos, kuri buvo atlikta prieš J. Ardern pareiškimą, rezultatai parodė, kad jos vyriausybė būtų sunkiai išsilaikiusi valdžioje.
J. Ardern teigė, kad jos sprendimas atsistatydinti turėjo „liūdesio atspalvį“, tačiau ji „pirmą kartą po ilgo laiko gerai miegojo“.
Tuo metu politikos komentatoriai pasmerkė užgauliojimus socialiniuose tinkluose, kurie prieš premjerės atsistatydinimą vis dažniau būdavo nukreipiami prieš ją.
Buvusi Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Clark sakė, kad J. Ardern „susidūrė su neapykantos ir pagiežos lygiu“, kuris „mūsų šalyje neturi precedento“.
Penktadienį vienas Naujosios Zelandijos baras atsiprašė sukūręs plakatą „Atsisveikinimas su Jacinda“ su smurtinių elementų turinčiais vaizdais.
