Iš 2 025 respondentų 43 proc. pasisakė prieš tankų perdavimą ir tik 39 proc. tam pritarė. Dar 16 proc. neišreiškė aiškios pozicijos, parodė apklausa, kurią agentūros dpa užsakymu atliko apklausų institutas „YouGov“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą beveik prieš metus Vokietija pristatė Ukrainai ginklų ir karinės įrangos, įskaitant sunkiąją artileriją ir oro gynybos sistemas, už daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.
Kas trečias respondentas (33 proc.) mano, kad tai jau yra per daug. Dar 24 proc. mano, kad tiekiama tiek, kiek reikia, ir tik 25 proc. reikalauja didesnės Vokietijos karinės paramos Ukrainai.
Nepaisant santūraus respondentų požiūrio į vokiškų tankų perdavimą, dauguma neprieštarauja, kad tai darytų kitos šalys. Tam pritartų 47 proc. respondentų, nepritartų 38 proc., o 16 proc. dėl to neturi tvirtos nuomonės.
Berlynas turi pritarti bet kokiam tankų, kuriuos savo arsenaluose turi 20 šalių, perdavimui.
Lenkija ir Suomija jau pareiškė, kad siųstų „Leopardus“ į Ukrainą. Skirtingai nuo sovietinių laikų tankų, kurie sudaro didžiąją Ukrainos sunkiosios ginkluotės dalį, šie tankai turi pažangias technines galimybes, pavyzdžiui, termovizinę optiką.
Praėjusią savaitę Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas, komentuodamas Lenkijos planus eksportuoti tankus, sakė, kad netrukdys Varšuvai jų siųsti.
„Vokietija neturėtų trukdyti kitoms šalims priimti sprendimus paremti Ukrainą, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims Vokietija“, – sakė R. Habeckas uždarame Žaliųjų parlamentinės frakcijos komiteto posėdyje Berlyne.
