Nors sėkmės šansai menki, socialistų lyderė Kornelija Ninova sakė, jog jos partija dės visas pastangas, kad „suformuotų normalią vyriausybę, kurios šiuo metu šaliai labai reikia“.
Anksčiau dviem pagrindinėms Bulgarijos parlamento grupėms – centro dešinės partijai GERB ir reformų šalininkų partijai „Tęsiame permainas“ (PP) – nepavyko užsitikrinti pakankamos paramos ir suburti savo koalicijų.
Pirmieji du mandatai atitenka parlamentinėms grupėms, geriausiai pasirodžiusioms rinkimuose, o trečias – prezidento pasirinktai partijai.
Socialistų partija per spalio 2-osios rinkimus liko penkta. GERB ir „Demokratinė Bulgarija“ (DB) jau paskelbė, kad neparems socialistų vadovaujamos vyriausybės, pirmiausia todėl, kad socialistai išlieka prorusiški ir ne kartą balsavo prieš karinę pagalbą Ukrainai.
Jei socialistų derybos dėl koalicijos žlugs, prezidentas privalės paleisti parlamentą, paskirti laikinąją vyriausybę ir numatyti kitus pirmalaikius rinkimus. Jie turėtų įvykti per du mėnesius.
Analitikai prognozuoja, kad naujas balsavimas gali lemti panašų parlamento susiskaldymą ir kad tęsis politinis susipriešinimas, apėmęs šalį nuo 2020-ųjų, kai tūkstančiai bulgarų dalyvavo visoje šalyje vykusiuose mitinguose, reikalaudami teismų reformų ir veiksmingų kovos su korupcija veiksmų.
Ši krizė prisideda prie skurdžiausios Europos Sąjungos narės ekonominių bėdų; Bulgarijai gali tekti atidėti planus 2024 metais prisijungti prie euro zonos ir ji rizikuoja laiku negauti milijardų eurų ES lėšų.
