Masinė žūtis Samaros profesinėje mokykloje Makijivkoje privertė net ištikimiausius tinklaraštininkus ir propagandistus kritikuoti Rusijos karinę vadovybę.
„Kai įvyksta kas nors panašaus kaip Makijivkoje, apima bejėgiškumas. Bejėgiškumas ne prieš priešą, o prieš save pačius“, – sausio 2 d. rašė bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis, nuo 2014 m. kovojančio apsišaukėliškos DLR pusėje.
Rusijos televizijoje VGTRK dirbantis Maskvos miesto Dūmos deputatas Andrejus Medvedevas, savo „Telegram“ kanale rašė: „Dešimtąjį karo mėnesį laikyti priešą kvailiu, kuris nieko nemato, yra pavojinga ir nusikaltėliška. Personalo dislokavimas bet kur, pastatuose, užuot įkurdinus juos slėptuvėse, yra tiesioginė pagalba priešui“.
Politologas Sergejus Markovas, kuris paprastai net Rusijos kariuomenės pralaimėjimus moka interpretuoti kaip jos triumfą, dėl įvykių Makijivkoje rašė: „Patalpos nebuvo saugomos. Tai yra aplaidumas. Netoliese buvo ir šaudmenų sandėlis. Tai didžiulė betvarkė“.
„Buvo ryšys, jis skambino per „Telegram“, – BBC pasakoja vienos iš aukų sūnus, – gruodžio 31 d. skambino tris kartus, jie ruošėsi šventėms, kepė šašlykus ir dengė stalą, paskutinis skambutis buvo 22 val. Maskvos laiku, jis sakė, kad dabar jie valgys ir eis miegoti, jie labai pavargę.“
Vienas iš mobilizuotųjų, dalyvavęs analizuojant griuvėsius po smūgio į profesinės mokyklos pastatą, leidiniui „Nestka“ sakė, kad jis pats esą matė apie 200 kūnų.
Vienos iš aukų giminaitis BBC sakė, kad sutinka su tokiu vertinimu: „Jei vertinti logiškai, ten buvo 500–600 žmonių, ten pataikė 4 raketos, pastatas buvo sugriautas iki pamatų, aišku, kad žuvo ne 89, o bent 200 žmonių“.
Jį taip pat nustebino Rusijos ginkluotųjų pajėgų pagrindinio karinio-politinio departamento vadovo pavaduotojo Sergejaus Sevrjukovo žodžiai, kuris sausio 4 d. pareiškė, kad pagrindinė smūgio priežastis buvo „masinis personalo naudojimasis mobiliaisiais telefonais“, kuris leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nustatyti karinio personalo buvimo vietos koordinates raketų smūgiui.
„Tiesa ta, kad visas rusiškas SIM korteles jie išmetė dar Rostove, kai buvo vežami į Makijivką, o paskui jų vadas nuvežė juos į specialią vietą, kur jie nusipirko ukrainietiškų SIM kortelių. Jis susisiekė su mumis per „Telegram“, – teigia vienas iš aukų giminaičių.
Sausio 1 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse buvo surengtas smūgis mobilizuotų Rusijos karių dislokacijos vietai Makijivkoje, dėl kurio žuvo apie 400 žmonių ir apie 300 buvo sužeista. Smūgis buvo suduotas iš raketinės artilerijos sistemos HIMARS.
Sausio 4 d. britų žvalgyba savo ataskaitoje pažymėjo, kad Rusijos kariuomenėje nesaugaus šaudmenų laikymo atvejų būta dar gerokai prieš dabartinį karą, tačiau incidentas Makijivkoje rodo, kaip neprofesionalumas prisideda prie didelio Rusijos kariuomenės aukų skaičiaus.
Sausio 8 d. Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė du pastatus Kramatorske, pavadinusi tai „atsakomuoju veiksmu“ už Makijivkos apšaudymą. Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad dėl šios operacijos esą žuvo iki 600 Ukrainos karių. Tačiau į įvykio vietą atvykę Vakarų žiniasklaidos žurnalistai pažymėjo, kad niekas nukentėjusiuose pastatuose neįrodo, jog čia kas nors žuvo ar net išvis juose buvo, kai pastatai buvo apšaudyti.
Daugiausia apie galimas Rusijos aukas per sausio 10 d. Makijivkos profesinės mokyklos apšaudymą sužinota iš pokalbio, kurį tariamai perėmė Ukraina. Šiame įraše tariamas Rusijos kariškis su žmona aptaria, kad Makijivkoje galėjo žūti 610 žmonių, kuriuos prireikė transportuoti dvylika „Kamaz“ sunkvežimių.
Parengta pagal BBC inf.
