Naujausias kraujo praliejimas įvyko pietrytiniame Chuljakos mieste Puno regione, naujienų agentūrai AFP sakė vietos ombudsmeno biuro pareigūnas.
Anksčiau skelbta apie 12 žuvusiųjų, bet šis skaičius padidėjo, penkiems žmonėms iš maždaug 40 sužeistųjų per susirėmimus mirus nuo patirtų sužalojimų, teigė pareigūnas.
Kaip ir kiti pastarąjį mėnesį, šie protestuotojai reikalavo, kad pasitrauktų prezidentė Dina Boluarte, kuri perėmė valdžią po to, kai gruodžio 7 dieną buvo nušalintas ir suimtas tuometinis prezidentas Pedro Castillo.
P. Castillo nušalinimas nuo pareigų po to, kai jis bandė paleisti kongresą ir pradėti valdyti dekretu, jam iškėlus keletą bylų dėl korupcijos, išprovokavo keletą savaičių trunkančius susirėmimus visoje šalyje, kurioje jau daugelį metų tęsiasi politinis nestabilumas.
Protestuotojai, supykę dėl kairiųjų pažiūrų P. Castillo nušalinimo, nori, kad D. Boluarte atsistatydintų ir kad nedelsiant būtų surengti nauji rinkimai. Jie jau perkelti iš 2026 metų į 2024 metų balandžio mėnesį.
Apskritai su šiomis naujomis aukomis po susirėmimų, kuriuos sukėlė P. Castillo nuvertimas, visoje šalyje žuvo 39 žmonės.
Pirmadienį Chuljakoje nužudyti žmonės buvo su šautinėmis žaizdomis, vienam Peru televizijos kanalui teigė Carloso Monge ligoninės pareigūnas.
„Policija į mus šaudo“, – AFP sakė vienas iš demonstrantų, atsisakęs prisistatyti.
„Prašome Dinos atsistatydinti, – pridūrė jis. – Susitaikykite su tuo, kad žmonės jūsų nenori.“
„Vyksta tai, kad Peru gyventojai žudo vieni kitus. Prašau ramybės“, – desperatiškai prašydamas taikos teigė Chuljakos meras Oscaras Caceresas.
Naujosios prezidentės administracijos vadovas Alberto Otarola sakė, kad pirmadienį prie oro uosto buvo susirinkę tūkstančiai protestuotojų, iš kurių apie 2 000 užpuolė policiją, bandydami šturmuoti oro uostą ginkluoti savadarbiais ginklais ir paraku.
Demonstrantai jau šeštadienį bandė užimti Chuljakos oro uostą, kurį saugo policija ir kariai.
Chuljakoje, esančioje Puno regione, pasienyje su Bolivija, gyvena daug aimarų čiabuvių. Nuo pastarosios krizės pradžios Punas tapo antivyriausybinių protestų židiniu. Sausio 4 dieną čia buvo paskelbtas neterminuotas streikas.
Protestai prieš D. Boluarte vyriausybę buvo nutraukti per Naujųjų metų šventes, bet netrukus vėl prasidėjo.
Pirmadienį protestuotojai blokavo kelius šešiuose iš 25 šalies departamentų, įskaitant turistų pamėgtas vietoves.
D. Boluarte buvo P. Castillo viceprezidentė ir, kaip ir jis, yra kairiųjų pažiūrų. Tačiau daugelis čiabuvių ją vadina išdavike, kuri nesirūpina jų reikalais.
Pirmadienį vyriausybė pranešė, kad uždraudė atvykti buvusiam Bolivijos prezidentui Evo Moralesui, kaltindama jį bandymu kištis į Peru reikalus.
E. Moralesas, kuris buvo pirmasis savo šalies čiabuvių prezidentas, išreiškė palaikymą protestams prieš D. Boluarte, ypač su Bolivija besiribojančiame etniniame aimarų Puno regione.
