Riaušininkams anksčiau sekmadienį užplūdus centrinės valdžios pastatų kompleksą, sostinėje kilo chaosas – savaitė po prezidento Luiso Inacio Lulos da Silvos inauguracijos.
Sekmadienio scenos Brazilijos sostinėje priminė 2021 metų sausio 6-osios įvykius JAV, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų. Brazilų saugumo pajėgoms galiausiai pavyko sutramdyti valdžios koridoriuose siautėjusius riaušininkus ašarinėmis dujomis, kurtinamosiomis granatomis ir vandens patranka.
L. I. Lula da Silva, kairiojo sparno veteranas, nedidele persvara laimėjęs visuomenę skaldžiusius spalio rinkimus, riaušininkų invaziją pavadino „fašistine ataka“.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų J. Bolsonaro savo ruožtu tviteryje pasmerkė „plėšikavimą ir įsiveržimus į valstybinius pastatus“. Tačiau „atogrąžų Trumpu“ vadinamas politikas atmetė L. I. Lulos da Silvos pareiškimą, kad tai jis sukurstė atakas, ir gynė teisę „taikiai protestuoti“.
L. I. Lula da Silva, kuris lankėsi pietrytiniame Ararakvaros mieste nuo potvynių smarkiai nukentėjusiame regione, pasirašė įsaką dėl federalinio įsikišimo sostinėje, suteikdamas savo vyriausybei ypatinguosius įgaliojimus vietos policijos atžvilgiu, kad būtų atkurta tvarka.
„Šie fašistų fanatikai padarė kažką, ko niekada nebuvo šios šalies istorijoje – sakė 77 metų L. I. Lula da Silva. – mes išsiaiškinsime, kas šie vandalai, ir jie bus sutramdyti visa įstatymo jėga.“
Tuomet prezidentas išskrido atgal į sostinę, apžiūrėti nusiaubtų valdžios pastatų ir vadovauti atsakui, pranešė brazilų televizija „Globo“.
Policija areštavo 170 asmenų, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.
Televizijos reportažuose buvo matyti, kaip policija nulydi J. Bolsonaro šalininkus žemyn prezidentūros rūmų rampa, kuria L. I. Lula da Silva lipo per savo inauguraciją prieš savaitę.
Senato apsaugos tarnyba paskelbė Senate areštavusi 30 žmonių.
Atleistas viešojo saugumo vadovas
Chaosas kilo po to, kai į Brazilijos Trijų valdžių aikštę plūstelėjo būrys protestuotojų, apsirengusių karinio stiliaus rūbais ir nešinų žaliai geltonomis vėliavomis. Jie įsiveržė į Kongreso rūmus, nuniokojo Aukščiausiojo Teismo pastatą ir užsilipo ant rampos, vedančios į prezidentūrą – Planalto rūmus.
Socialiniuose tinkluose išplitusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip riaušininkai, laužydami duris ir langus, patenka į Kongreso pastatą, tada masiškai plūsta į vidų, niokoja įstatymų leidėjų kabinetus ir, šaukdami įžeidimus įstatymų leidėjams, naudoja nuožulnią Senato tribūną kaip čiuožyklą.
Kaip praneša Brazilijos žiniasklaida, protestuotojai, siautėdami pastatuose, apgadino meno kūrinius, istorinius daiktus, baldus ir dekoracijas.
Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip minia lauke nuvertė policininką nuo žirgo ir pargriovė jį ant žemės.
Aikštę apsupusi policija, siekdama išsklaidyti riaušininkus, paleido ašarines dujas – iš pradžių nesėkmingai.
Žurnalistų profsąjunga pranešė, kad buvo užpulti mažiausiai penki reporteriai, įskaitant naujienų agentūros AFP fotografą, kurį protestuotojai sumušė ir pavogė jo įrangą.
Griežtosios linijos šalininkai nuo pat J. Bolsonaro pralaimėjimo rinkimuose protestavo prie kariuomenės bazių, ragindami surengti karinę intervenciją ir neleisti L. I. Lulai da Silvai perimti valdžios.
L. I. Lulos da Silvos vyriausybė pažadėjo surasti ir suimti tuos, kurie planavo ir finansavo išpuolius.
Brazilijos gubernatorius Ibaneisas Rocha atleido sostinės viešojo saugumo vadovą Andersoną Torresą, kuris anksčiau dirbo J. Bolsonaro teisingumo ministru.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su prašymu išduoti arešto orderius A. Torresui „ir visiems kitiems valstybės pareigūnams, atsakingiems už veiksmus ir neveikimą“, dėl kurių kilo neramumai.
Ji taip pat paprašė Aukščiausiojo Teismo leisti pasitelkti „visas viešojo saugumo pajėgas“ federaliniams pastatams atsiimti ir antivyriausybiniams protestams visoje šalyje išsklaidyti.
„Suklastoti rinkimai“
Protestuotoja Sarah Lima AFP sakė reikalaujanti peržiūrėti „suklastotus rinkimus“.
L. I. Lula da Silva nedidele persvara laimėjo antrąjį rinkimų turą, surinkęs 50,9 proc. balsų. Tuo metu 49,1 proc. balsų gavęs J. Bolsonaro, kuris priešpaskutinę kadencijos dieną išvyko į JAV Floridos valstiją, nepagrįstai užsipuolė Brazilijos rinkimų sistemą dėl sukčiavimo ir tvirtino, kad yra teismų ir rinkimų institucijų sąmokslo prieš jį auka.
„Esu čia dėl istorijos, dėl savo dukterų“, – sakė 27 metų S. Lima, vilkinti geltonus Brazilijos nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius – simbolį, kurį J. Bolsonaro šalininkai laikė savu, – ir į protestą atėjusi su savo mažomis dvynukėmis dukromis.
Kitas protestuotojas Rogerio Souza Marcosas teigė, kad rinkimus lydėjo „daugybė sukčiavimo ir korupcijos požymių“.
Naujai paskirtas teisingumo ir viešojo saugumo ministras Flavio Dino įsiveržimą pavadino „absurdišku bandymu jėga primesti protestuotojų valią“.
„Jis nenugalės“, – rašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
Tarptautinė bendruomenė greitai pasmerkė protestuotojus.
Jungtinės Tautos pareiškė, kad griežtai smerkia šiuos įvykius.
JAV prezidentas Joe Bidenas pasmerkė šias scenas pavadindamas jas skandalingomis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tviteryje išreiškė „visišką pasmerkimą“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino gerbti Brazilijos institucijas ir išreiškė L. I. Lulai da Silvai „neabejotiną Prancūzijos paramą“.
Italijos kraštutinių dešiniųjų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni taip pat pasmerkė protestuotojų surengtą įsiveržimą.
Prie jų prisijungė daug Lotynų Amerikos lyderių: Čilės prezidentas Gabrielis Boricas pasmerkė „bailų ir bjaurų išpuolį prieš demokratiją“, o Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pavadino tai „smerktinu bandymu įvykdyti perversmą“.
