Prancūzijos karinių jūrų pajėgų ir partnerių karinių laivynų valdomas Jūrų informacijos bendradarbiavimo ir informavimo centras (MICA) pranešė, kad pernai užregistruota 300 piratavimo ir apiplėšimo atvejų.
Tarptautinis jūrų biuras (IMB) spalio mėnesį ketvirčio ataskaitoje jau pranešė, kad tokių veiksmų skaičius buvo mažiausias nuo 1992 metų.
Gvinėjos įlankoje, esančioje prie vakarinės Afrikos pakrantės ir laikomoje karštu piratavimo tašku, 2022 metais buvo užpulti tik trys laivai, o 2019 metais – 26, teigė MICA.
Toje pačioje vietovėje pagrobimų skaičius pernai sumažėjo iki dviejų – ženklus pokytis, palyginus su 2019 metais, kai jų buvo net 146.
„Skaičius dar niekada nebuvo mažesnis“, – AFP sakė MICA vadas Ericas Jaslinas.
Tačiau jis įspėjo: „Niekada negali žinoti, kas, kalbant apie piratavimą, gali nutikti rytoj. Patariame ir toliau elgtis atsargiai.“
Daugelis buvusių piratų ėmėsi kitos veiklos, pavyzdžiui, neteisėto naftos perdirbimo ar vogtos naftos gabenimo, sakė ataskaitoje cituojama Kopenhagos universiteto tyrėja Katja Lindskov Jacobsen.
Ataskaitoje teigiama, kad apiplėšimų teritoriniuose vandenyse, kurie skiriasi nuo piratavimo atviroje jūroje, skaičius tebėra aukštas, o Malakos ir Singapūro sąsiauriuose jų netgi padaugėjo.
Prekyba narkotikais ir ginklais, kontrabanda ir ginkluoti konfliktai jūroje taip pat vis dar kelia pavojų laivybai, sakė E. Jaslinas.
MICA centras įsteigtas 2016 metais, kad nustatytų ir analizuotų situacijas bei incidentus, turinčius įtakos jūrų laivybai visame pasaulyje, ir įspėtų įgulas bei laivų savininkus apie gresiančius pavojus.
