Mauricijus teigia turįs visas teises į atokų salyną Indijos vandenyne, tačiau jį administruoja Britanija, ten turinti bendrą karinę bazę su Jungtinėmis Valstijomis.
„Naujausi pokyčiai Čagoso klausimu teikia daug vilčių. Prasidėjo Mauricijaus ir Britanijos derybos“, – naujametiniame kreipimesi sakė ministras pirmininkas Pravindas Jugnauthas.
2022 metų lapkritį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly rašytiniame ministerijos pareiškime nurodė, kad šalys „nusprendė pradėti derybas dėl suvereniteto įgyvendinimo britų Indijos vandenyno teritorijoje – Čagaso salyne“.
Jis sakė, kad jie susitarė vesti „konstruktyvias derybas“ ir tikisi pasiekti susitarimą 2023 metų pradžioje.
Tai nutiko po rugsėjo mėnesį įvykusio šalių ministrų pirmininkų susitikimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
J. Cleverly sakė, kad JK ketina „išspręsti visus neišspręstus klausimus, įskaitant susijusius su buvusiais Čagoso salyno gyventojais“.
Šalys susitarė, kad bendra JK ir Jungtinių Valstijų karinė bazė didžiausioje iš šių salų – Diego Garsijoje – veiks ir toliau, kad ir kokie būtų derybų rezultatai, sakė ministras.
1965 metais Britanija nusprendė atskirti salas nuo Mauricijaus ir jose įkurti karinę bazę.
Mauricijus, kuris 1968 metais tapo Tautų Sandraugos šalimi, jau seniai kovoja už salyno sugrąžinimą į savo teritoriją ir sulaukė tarptautinės paramos.
2019 metais Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime pritarta Mauricijaus ieškiniui ir nurodyta, kad Britanija turėtų atsisakyti salų kontrolės.
Vėliau tais pačiais metais JT Generalinė Asamblėja didžiule balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kurioje pripažįstama, kad „Čagoso salynas yra neatskiriama Mauricijaus teritorijos dalis“ ir rekomenduojama Britanijai pasitraukti per šešis mėnesius.
Britanija, esanti už 9 500 km į vakarus nuo Čagoso salyno, tvirtino, kad šios salos priklauso Londonui ir atsisakė jas palikti.
