Sausis
2 d. Kazachstane kilo didžiuliai protestai dėl staigaus dujų pabranginimo. Audringi protestai pareikalavo mažiausiai 225 žmonių gyvybių, sulaikyta tūkstančiai žmonių. Malšinant protestus Kazachstanas prašė Maskvos vadovaujamo karinio bloko pagalbos.
8 d. Galutinai išskleistas NASA Jameso Webo kosminis teleskopas (JWST) – galingiausias iki šiol sukonstruotas toks prietaisas.
11 d. Mirė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.
13 d. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sutelkusi Rusija „ruošia pagrindą, kad galėtų sukurti dingstį invazijai“.
14 d. Rusija pakartojo savo reikalavimą patvirtinti, kad NATO nesiplės į rytus. NATO po kelių dienų pareiškė, kad nepriims Rusijos reikalavimų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių.
24 d. Neramiame Burkina Fase sukilę kariai suėmė šalies prezidentą Rochą Marcą Christianą Kabore ir paskelbė perėmę valdžią.
25 d. Londono policija pranešė tirianti kelis vakarėlius, per karantiną vykusius tuometinio ministro pirmininko Boriso Johnsono biure ir vyriausybės departamentuose.
27 d. Kirgizija apkaltino kaimyninį Tadžikistaną apšaudžius jos karius pasienyje. Kirgizijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nukentėjo 11 žmonių. Apie sužeistus kariškius bei civilius pranešė ir Tadžikistanas.
29 d. Italijos prezidentu perrinktas Sergio Mattarella.
30 d. Vyko Portugalijos pirmalaikiai rinkimai, kuriuos laimėjo premjero Antonio Costos Socialistų partija, surinkusi absoliučią daugumą.
Vasaris
3 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad amerikiečių specialiosios pajėgos per naktinį reidą Sirijos šiaurės vakaruose likvidavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderį Abu Ibrahimą al Hashimi al Qurashi.
4 d. Kinijoje prasidėjo žiemos olimpiada. Žaidynės baigėsi vasario 20 dieną.
7 d. Kazachstano prezidentas Kassimas-Jomartas Tokajevas patvirtino įstatymo pataisas, kuriomis iš jo ilgamečio pirmtako Nursultano Nazarbayevo atimamos esminės politikos formavimo privilegijos.
13 d. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.
18 d. J. Bidenas pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą.
21 d. Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo. Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, ir įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Rytų Ukrainos separatistiniuose regionuose.
23 d. Įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Donecko ir Luhansko separatistų nepriklausomybės pripažinimą.
24 d. V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę. Pasirodžius pranešimams apie sprogimus Ukrainos miestuose, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį, šalies vyriausybė ir kitos valdžios struktūros pradėjo dirbti karo padėties režimu. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, pažadėjo atsakyti beprecedentėmis sankcijomis. Visame pasaulyje kilo Ukrainą palaikantys protestai, iš Rusijos ėmė trauktis Vakarų kapitalo verslas.
25 d. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kyjivą. Europos Sąjunga priėmė naują sankcijų Rusijai paketą, be kita ko, sutarusi įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį V. Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą. Vėlesniais mėnesiais Bendrija priėmė dar aštuonis sankcijų Maskvai paketus. Virtinė Europos valstybių paskelbė apie finansinę pagalbą Ukrainai. Rusija vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurios tekste „kuo griežčiausiai smerkiama“ Maskvos agresija prieš Ukrainą ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.
26 d. V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalies pajėgos atrėmė Kremliaus pastangas užimti Kyjivą ir nuversti vyriausybę. Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba paliepė žiniasklaidai pašalinti pranešimus, kuriuose Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje vadinami „užpuolimu, įsiveržimu arba karo paskelbimu“.
27 d. Rusijos kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Maskva paskelbė, kad įžengė į Chersono miestą. Lapkritį miestą išlaisvino Ukrainos pajėgos.
28 d. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos pajėgos ankstesnę naktį „kelis kartus“ bandė šturmuoti Kyjivo prieigas, tačiau visos atakos buvo atremtos. Rusų ir ukrainiečių delegacijos Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje surengė pirmąsias derybas. Jungtinės Tautos pranešė, kad per penkias dienas nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė jų – į kaimyninę Lenkiją. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką.
Kovas
3 d. Sakartvelas ir Moldova oficialiai paprašė narystės Europos Sąjungoje.
3 d. Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ („Lietus“, „TV Rain) pranešė, kad laikinai stabo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.
4 d. Rusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo už „melagingų naujienų“ apie šalies ginkluotąsias pajėgas skelbimą.
9 d. Pietų Korėjos prezidentu išrinktas konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas.
14 d. Rusijoje tapo nebeprieinamas „Instagram“; anksčiau šalyje užblokuotas socialinis tinklas „Facebook“, apribota prieiga prie „Twitter“.
16 d. Rusijos pajėgos subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Mariupolio miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o naujienų agentūros AP tyrimas rodo, kad žuvusiųjų gali būti iki 600.
21 d. Kinijos pietvakariuose sudužo oro bendrovės „China Eastern“ keleivinis laineris, kuriame buvo 133 žmonės.
22 d. Rusijos teismas paskelbė, kad jau kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kiek anksčiau pripažinus jį kaltu dėl lėšų grobstymo ir nepagarbos teismui.
23 d. Mirė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright.
27 d. Geriausio filmo „Oskaras“ atiteko dramai apie ekscentrišką kurčiųjų šeimą ir jų muzikalią girdinčią dukrą „CODA“. Keletą pagrindinių vaidmenų šiame filme atlieka kurtieji aktoriai.
Balandis
2 d. Ukraina paskelbė susigrąžinusi visos Kyjivo srities kontrolę.
3 d. Vengrijoje vyko visuotiniai rinkimai, kuriuose nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užsitikrino ketvirtą kadenciją.
4 d. Ukrainos prezidentas apsilankė Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis. Tai paskatino naują Rusijos pasmerkimo bangą tarptautinėje bendruomenėje ir sankcijas.
5 d. Europos Komisija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą prieš Vengriją, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos standartų nepaisymą.
6 d. Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas pranešė apie ultranacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio Vladimiro Žirinovskio mirtį nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų.
14 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.
19 d. V. Zelenskis pranešė, jog Rusija po nesėkmingo bandymo užimti Kyjivą pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase.
24 d. Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo Emmanuelis Macronas, antrame ture įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen.
24 d. Slovėnijos parlamento rinkimus laimėjo opozicinis liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimas“ (GS), įveikęs valdančiuosius konservatorius. Premjeru tapo politikos naujokas Robertas Golobas.
27 d. „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai. ES pavadino tokį sprendimą Rusijos bandymu šantažuoti bloką dujomis.
Gegužė
1 d. V. Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.
7 d. Afganistano aukščiausiasis lyderis ir Talibano vadas Hibatullah Akhundzada įsakė šalies moterims viešumoje dėvėti burkas.
9 d. Šri Lankos ministras pirmininkas Mahinda Rajapaksa nusprendė atsistatydinti, kai po kelis mėnesius trukusių protestų dėl beprecedentės ekonomikos krizės šalyje dešimtys tūkstančių įpykusių demonstrantų užėmė jo oficialią rezidenciją.
9 d. Filipinų prezidento rinkimus laimėjo buvusio diktatoriaus Ferdinando Marcoso sūnus Ferdinandas Marcosas jaunesnysis.
10 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė lendlzo įstatymą, spartinantį amerikietiškų ginklų tiekimą Ukrainai.
11 d. Izraelio kariams surengus reidą okupuotame Vakarų Krante, nužudyta naujienų televizijos „al Jazeera“ palestiniečių ir amerikiečių žurnalistė Shireen Abu Akleh. Izraelio kariuomenė pripažino, kad vienas iš jos karių tikriausiai nušovė žurnalistę, supainiojęs ją su kovotoja. 2022-ieji yra kruviniausi metai Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje nuo 2006-ųjų.
12 d. Šiaurės Korėja, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pandemijos pradžios, paskelbė patvirtinusi pirmąjį savo istorijoje COVID-19 atvejį. Kitą dieną šalis pranešė patvirtinusi pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį, teigdama, kad infekcija „sparčiai plinta“ visoje šalyje.
14 d. Bafale, Niujorko valstijoje įvykdytos 10 afroamerikiečių gyvybių pareikalavusios šaudynės.
18 d. Suomija ir Švedija pateikė stojimo į NATO paraiškas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis nepritars šių valstybių stojimui į Aljansą dėl jų prieglobsčio uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko teroristais. Ankara iki šiol neratifikavo Švedijos ir Suomijos narystės.
20 d. Ukrainos kariuomenė liepė apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą. Rusams balandžio pabaigoje užrėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi tuneliuose po didžiule metalurgijos gamykla.
21 d. Australijos nacionaliniuose rinkimuose pergalę šventė leiboristai, nuversdami konservatorių vyriausybę. Keliomis dienomis vėliau centro kairiųjų pažiūrų Antony Albanese'is prisaikdintas naujuoju Australijos premjeru.
23 d. Kyjivo teismas pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teistam Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Vėliau apeliacinis teismas bausmę sušvelnino iki 15 metų laisvės atėmimo.
24 d. Teksase šaulys pradinėje mokykloje nužudė 19 vaikų ir dvi mokytojas.
Birželis
6 d. Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba nutarė suteikti licenciją transliuoti nepriklausomai Rusijos televizijai „Dožd“. Gruodį ji panaikinta dėl transliavimo pažeidimų.
7 d. Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcijos procedūrą.
9 d. JT pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
12 d. Prancūzijoje per pirmąjį parlamento rinkimų turą prezidento E. Macrono centristų koalicija gavo daugiausiai vietų parlamente. Po savaitės vykusiame antrajame ture ji pelnė pergalę, bet prarado absoliučią daugumą.
17 d. JK vyriausybė patvirtino JAV prašymą išduoti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą.
20 d. Buvęs partizanas Gustavo Petro išrinktas pirmuoju kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidentu.
22 d. Afganistane žemės drebėjimas pražudė mažiausiai 1 150 žmonių.
22 d. Bulgarijos ministro pirmininko Kirilo Petkovo vyriausybė neatlaikė balsavimo dėl nepasitikėjimo parlamente ir buvo nuversta.
23 d. ES suteikė kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai.
24 d. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino moterų teisę į abortus priimdamas istorinį sprendimą, atšaukiantį pusę amžiaus trukusią konstitucinę apsaugą vienu iš labiausiai visuomenę suskaldžiusių ir aršiausias kovas sukėlusių klausimų Amerikos politiniame gyvenime.
25 d. Per šaudynes netoli barų Norvegijos sostinėje Osle žuvo du žmonės ir dar 14 buvo sužeisti.
29 d. NATO šalių vadovai Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, esant poreikiui. Taip pat sutarta oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso.
30 d. Izraelio parlamentas nubalsavo už savo paleidimą, tokiu būdu atverdamas kelią penktiems parlamento rinkimams per mažiau kaip ketverius metus.
Liepa
3 d. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų su Rusijos pajėgomis jos kariai pasitraukė iš strategiškai svarbaus rytinio Lysyčansko miesto.
5 d. NATO sąjungininkės pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis pateiktas sąjungininkių parlamentams.
7 d. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B. Johnsonas oficialiai paskelbė atsistatydinantis iš valdančiosios Konservatorių partijos lyderio pareigų, bet liko vadovauti vyriausybei iki rudens.
8 d. Mirė per rinkimų kampanijos renginį pašautas buvęs Japonijos premjeras Shinzo Abe.
12 d. ES finansų ministrai leido Kroatijai nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsivesti eurą.
19 d. ES oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką.
21 d. Atsistatydino Italijos premjeras Mario Draghi, koalicijos partnerėms užblokavus svarbų balsavimą dėl pasitikėjimo.
22 d. Rusija ir Ukraina pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo.
23 d. Gerokai padaugėjus beždžionių raupų atvejų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šios virusinės ligos protrūkį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
25 d. Kinijos astronautai pirmadienį pirmąkart įžengė į savo kosminės stoties naująjį laboratorijos modulį.
26 d. ES pasiekė susitarimą 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą.
26 d. Mirė Davidas Trimble'as, Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Šiaurės Airijos pirmasis ministras, kurio valstybinė veikla padėjo užbaigti dešimtmečius trukusį konfliktą.
Rugpjūtis
2 d. J. Bidenas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos per bepiločio lėktuvo smūgį Kabule nukovė „al Qaeda“ vadeivą Aymaną al Zawahiri, vieną ieškomiausių pasaulio teroristų ir 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių sumanytoją.
2 d. JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi viešėjo Taivane ir tapo aukščiausio rango tai padariusia Vašingtono pareigūne.
4 d. Rusijos teismas pripažino JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner kalta dėl narkotikų kontrabandos ir laikymo, jai skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Gruodį ji išmainyta į liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktoriją Boutą.
12 d. Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas slapstytis, buvo užpultas ir sužeistas peiliu į kaklą ir pilvą per renginį Niujorko valstijos vakarinėje dalyje.
25 d. Rygos valdžia išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą.
30 d. Eidamas 92-us metus mirė paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
Rugsėjis
5 d. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss po įtempto rinkimų proceso Konservatorių partijoje paskelbta ministro pirmininko ir partijos lyderio B. Johnsono įpėdine.
8 d. Būdama 96 metų, savo Balmoralo pilyje Škotijoje mirė Ilgiausiai Britanijos istorijoje valdžiusi monarchė Elizabeth II. Pastaruosius metus jos sveikata silpo, ji palaipsniui traukėsi iš viešumos. Britų karaliumi prisaikdintas Charlesas III.
9 d. Šiaurės Korėja priėmė įstatymą, leidžiantį jai atlikti prevencinį branduolinį smūgį ir skelbiantį jos, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą negrįžtamu. 2022-aisiais Pchenjanas smarkiai suintensyvino raketų paleidimus ir karines pratybas, Seului ir Vašingtonui teigiant, kad Kim Jong Unas artėja prie septintojo šalies branduolinio bandymo.
11 d. Švedai balsavo parlamento rinkimuose. Po mėnesio trys dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ parama. Premjeru tapo konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas.
13 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino šimtus gyvenviečių Charkivo srityje, kontroliuotų Rusijos karių.
16 d. Kirgizija ir Tadžikistanas susitarė nutraukti ugnį po kelias dienas trukusių susirėmimų prie bendros sienos, per kuriuos žuvo keli ir buvo sužeista dar per 30 žmonių.
16 d. Irano pareigūnai paskelbė apie 22 metų kurdų kilmės Mahsos Amini mirtį vienoje Teherano ligoninėje po Irano moralės policijos arešto anksčiau rugsėjį. Šalyje įsiplieskė protestai. Teheranas dėl susidorojimo su demonstrantais sulaukė Vakarų sankcijų
21 d. Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė apie dalinę kariuomenės rezervistų mobilizaciją.
25 d. Italijoje vykusius visuotinius rinkimus laimėjo kraštutinių dešiniųjų stovykla. Giorgia Meloni, neofašistinių šaknų turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) vadovė, tapo pirmąja moterimi šalies ministrės pirmininkės poste.
26 d. Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas patvirtino, kad tai jis įkūrė privačią karinę bendrovę „Wagner“.
27 d. Tarptautinė bendruomenė subruzdo dėl nuotėkių Baltijos jūros dugnu nutiestais „Nord Stream“ dujų vamzdynais. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad nuotėkis įvyko dėl tyčinių veiksmų, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.
28 d. Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas pertvarkant vyriausybę buvo paskirtas ministru pirmininku, nors paprastai šį postą užima karalius.
30 d. Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.
30 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė prašantis paspartintos procedūros dėl narystės NATO. Jis pridūrė, kad nesiderės su Rusija, kol valdžioje bus šios šalies vadovas V. Putinas.
Spalis
1 d. Burkina Faso kontrolę perėmė karininkai, nuvertę chuntos lyderį, metų pradžioje taip pat atėjusį į valdžią per pučą.
2 d. Indonezijos futbolo stadione į aikštę įsiveržus tūkstančiams įpykusių vietos sirgalių, o policijai atsakius ašarinėmis dujomis, kilo spūstis, per kurią žuvo mažiausiai 174 žmonės.
3 d. Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.
4 d. Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui, vykddžiusiems kvantinės sieties eksperimentus.
5 d. Nobelio chemijos premija paskirta Carolyn R. Bertozzi, Mortenui Meldalui ir K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.
6 d. Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.
7 d. Nobelio taikos premijos laureatais tapo „Pilietinių laisvių centras“ iš Ukrainos, Baltarusijoje veikiančios teisių gynimo grupės „Viasna“ vadovas Alesis Bialiackis ir gerbiamiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“.
8 d. Ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, kilo didžiulis gaisras. Maskva dėl jo apkaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už sprogimą.
10 d. Rusija pirmą kartą raketomis intensyviai apšaudė Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Tokie apšaudymai reguliariai tęsėsi iki metų pabaigos.
10 d. Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pelnė vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus.
18 d. Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies teritorijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių ir apie 170 tankų, kad būtų sukurtos naujos bendros pajėgos.
20 d. JK premjerė L. Truss paskelbė atsistatydinanti vos po šešių savaičių poste. Ją pareigose pakeitė Rishi Sunakas.
23 d. Xi Jinpingas užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos vadovo kadenciją ir paaukštino kai kuriuos savo artimiausius Komunistų partijos sąjungininkus, taip įtvirtindamas savo, kaip galingiausio šalies vadovo nuo Mao Zedongo laikų, poziciją.
27 d. Verslininkas Elonas Muskas įgijo socialinį tinklą „Twitter“ valdančią įmonę, taip užbaigdamas daugiau nei 40 mlrd. eurų vertės sandorį.
29 d. Pietų Korėjos sostinėje vėlų vakarą tūkstančiams žmonių susirinkus siaurose Itevono rajono gatvėse švęsti Helovino ir kilus spūsčiai, žuvo daugiau kaip 150 žmonių, o dar 100 buvo sužeisti.
30 d. Indijoje sugriuvus 100 metų senumo kabančiam tiltui, žuvo mažiausiai 132 žmonės.
30 d. Brazilijos prezidentu išrinktas Luizas Inacio Lula da Silva.
Lapkritis
1 d. Danijos parlamento rinkimuose kairieji užsitikrinę minimalią persvarą išsilaikė valdžioje.
3 d. Izraelio rinkimų komisija pranešė, kad buvęs ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir jo dešiniojo sparno sąjungininkai per lapkričio 1-osios rinkimus užsitikrino daugumą parlamente.
8 d. Per vadinamuosius vidurio rinkimus JAV J. Bideno Demokratų partija išlaikė Senato kontrolę, bet Atstovų rūmuose daugumą iškovojo respublikonai.
11 d. Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos įžengė į pietinį Chersono miestą.
13 d. Slovėnai pirmąja šalies prezidente moterimi išrinko su buvusia Jungtinių Valstijų pirmąja ponia Melania Trump siejamą teisininkę Natašą Pirc Musar.
15 d. Pasaulio gyventojų skaičius pasiekė aštuonis milijardus.
15 d. Donaldas Trumpas paskelbė kandidatuosiąs 2024 metų JAV prezidento rinkimuose.
15 d. Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, per incidentą žuvo du žmonės. Tarptautinė bendruomenė teigia, kad labiausiai tikėtina, jog Lenkijoje nukrito ukrainiečių raketa, tačiau galiausiai atsakomybė už tai tenka Rusijai.
16 d. NASA paleido galingiausią kada nors pastatytą raketą, pradėjusią naują pagrindinę amerikiečių kosmoso agentūros programą „Artemis“, skirtą Mėnulio tyrinėjimams.
17 d. Nyderlandų teisėjai paskelbė nuosprendį byloje dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais: trys kaltinamieji pripažinti kaltais, jiems skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės, o dar vienas asmuo buvo išteisintas. Visi jie buvo teisiami už akių.
20 d. Dvi savaites trukęs Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus.
20 d. Kazachstane vyko pirmalaikiai prezidento rinkimai, įtvirtinę dabartinio lyderio Kassymo-Jomarto Tokayevo valdžią.
21 d. Indonezijoje negilus, 5,6 balo, žemės drebėjimas pareikalavo mažiausiai 334 žmonių gyvybių, tūkstančiai asmenų buvo sužeisti, o dar dešimtys tūkstančių liko be pastogės.
30 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.
Gruodis
5 d. Įsigaliojo ES, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai.
7 d. Kinija paskelbė gerokai sušvelninanti dėl COVID-19 įvestus suvaržymus. Toks sprendimas priimtas po retų lapkričio protestų.
7 d. Peru įstatymų leidėjai nušalino kairiųjų pažiūrų prezidentą Pedro Castillo, o vėliau jis buvo suimtas. Teisininkė Dina Boluarte, ėjusi viceprezidentės pareigas, buvo prisaikdinta pirmąja Peru prezidente moterimi.
8 d. Kroatija priimta į Šengeno erdvę, bet Bulgarijos ir Rumunijos siekis prisijungti buvo blokuotas.
12 d. ES pasiekė principinį susitarimą dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai ir patvirtino minimalų didžiųjų korporacijų mokestį, taip sumažindama nesutarimus tarp bloko ir Vengrijos.
13 d. Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad korupcija kaltinama graikų europarlamentarė Eva Kaili būtų pašalinta iš EP pirmininkės pavaduotojos posto.
13 d. Europos Sąjungos šalys sutarė suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą.
13 d. Prancūzijos teismas skyrė įkalinimo bausmes aštuoniems įtariamiesiems, kaltinamiems prisidėjus prie sukrečiančio 2016 metais Nicoje įvykdyto teroristinio išpuolio, kai radikalus islamistas nukreipė sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną šventusią minią ir nužudė 86 žmones.
13 d. J. Bidenas pasirašė įstatymą, kuriuo suteikiama federalinė apsauga tos pačios lyties asmenų santuokoms.
14 d. Latvijos Saeima patvirtino antrąją vyriausybę, kuriai vadovaus dabartinis ministras pirmininkas Krišjanis Karinis iš centro dešinės partijos „Naujoji vienybė“.
15 d. Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltas badas pripažįstamas genocidu.
16 d. Hagoje įsikūręs specialusis teismas Kosovui pripažino buvusių sukilėlių vadą Salihą Mustafą kaltu dėl žudymo ir kankinimų ir skyrė jam 26 metų įkalinimo bausmę.
18 d. ES valstybės narės ir parlamentarai paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas.
18 d. Katare vykusį Pasaulio futbolo čempionatą laimėjo Argentinos rinktinė.
19 d. ES energetikos ministrai po ne vieno mėnesio ginčų sutarė dėl bloke galiosiančios gamtinių dujų kainų viršutinės ribos, kuri sieks 180 eurų už megavatvalandę (MWh) ir įsigalios vasario viduryje.
20 d. Talibanas nurodė neribotam laikui uždrausti Afganistano merginoms mokytis universitetuose. Keliomis dienomis vėliau Talibanas uždraudė moterims dirbti visose šalies ir užsienio nevyriausybinėse organizacijose.
21 d. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per vizitą Vašingtone susitiko su JAV prezidentu J. Bidenu ir kreipėsi į Kongresą. Tai buvo pirma jo užsienio kelionė nuo karo pradžios. JAV paskelbė perduosiančios Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją.
23 d. Paryžiaus kurdų kultūros centre ir kirpykloje vyras nušovė tris žmones, dar tris sužeidė. Pasak šaltinio, pareigūnams jis sakė išpuolį įvykdęs todėl, kad yra rasistas.
27 d. Rusija išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos. Vokietija to nesureikšmino, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“.
