Kosovas paprašė ten dislokuotų NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų pašalinti barikadas ir užsiminė, kad Prištinos pajėgos pačios tai padarys, jei taikos palaikymo pajėgos nesureaguos.
Tačiau ketvirtadienį Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad Kosovo serbai pradės šalinti barikadas Kosove.
„Per 24–48 valandas barikados bus pašalintos, – teigė Serbijos lyderis. – Tačiau nepasitikėjimas nėra pašalintas.“
Nors ir paskelbta, kad naujos kliūtys pašalintos, nesutarimų šaltiniai išlieka, ir didėja abejonės, ar ES padedamas dviejų šalių susitarimas bus užbaigtas iki preliminaraus 2023 m. kovo mėn. termino.
„Manau, kad problema išspręsta, tačiau įtampa išlieka didelė. Nepasitikėjimo lygis yra didesnis nei bet kada anksčiau“, – „POLITICO“ sakė ES specialusis atstovas Belgrado ir Prištinos dialogui ir Vakarų Balkanų klausimams Miroslavas Lajčakas.
„Dabar iš tikrųjų svarbu neleisti, kad situacija grįžtų į dar vieną krizę, ir svarbu, kad Kosovo ir Serbijos vadovai pradėtų kurti produktyvioms diskusijoms dėl santykių normalizavimo palankią atmosferą“, – pridūrė M. Lajčakas, kuris diplomatines pastangas deda kartu su JAV ir NATO.
Dar gruodžio mėnesį Kosovo lyderiai pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Serbija yra taip pat oficialiai pateikusi paraišką stojimui į bloką, tačiau derybos vyko vangiai.
Tačiau kol kas atrodo, kad susitarimas dar toli.
„Šiuo metu sunku įsivaizduoti teigiamą Belgrado ir Prištinos derybų rezultatą“, – sakė Belgrado saugumo politikos centro politikos analitikė Maja Bjeloš.
„Atrodo, kad krizės Kosove ir smurtinis atsakas į politinę aklavietę normalizavosi“, – pridūrė ji.
Kodėl kyla įtampa?
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, praėjus beveik dešimtmečiui po partizaninio sukilimo prieš represinį Belgrado valdymą. Vakarų mėginimai tarpininkauti derybose siekiant normalizuoti abiejų šalių santykius žlugo, nes Serbija atsisako pripažinti Kosovo valstybingumą.
Nuo 1999 m., kai baigėsi Kosovo karas, Kosovo vyriausybė niekada visiškai nekontroliavo šiaurinės šalies dalies – tai reiškia, kad teritorija į šiaurę nuo Ibaro upės, kurioje gyvena apie 60 000 gyventojų, yra faktiškai zona be įstatymų, todėl puikiai tinka nusikaltėliams ir kontrabandininkams.
Serbija vis dar laiko Kosovą neatsiejama savo teritorijos dalimi ir atmeta prielaidas, kad ji kursto įtampą ir konfliktus savo kaimynės teritorijoje. Belgradas kaltina Prištiną, kad ši pamina mažumų teises.
Etniniai Kosovo serbai nepasitiki vyriausybe Prištinoje, o tai dar labiau sustiprina faktas, kad į šiaurinę teritoriją nuolat siunčiami specialūs policijos padaliniai, neva kovojantys su nusikalstamumu.
Etniniai serbai, kurie nepripažįsta Prištinos vyriausybės ir Kosovo valstybinių institucijų, sudaro 5 proc. iš 1,8 milijono Kosovo gyventojų, o etniniai albanai – apie 90 proc. Serbai savo priešiškumą išlieja atsisakydami mokėti Kosovo elektros energijos operatoriui už jų naudojamą elektrą ir dažnai puldinėja policiją, kuri bando juos suimti.
Šiuo metu Kosovą kaip nepriklausomą valstybę pripažįsta mažiau nei 100 šalių, įskaitant 22 ES valstybes nares. Kad Kosovas taptų JT nariu, reikia Serbijos pritarimo, nes Rusija ir Kinija, kurios abi yra Serbijos partnerės, turi veto teisę JT Saugumo Taryboje.
Prancūzija ir Vokietija pateikė pasiūlymą susitarti dėl Kosovo statuso, tačiau kol kas detalių apie tai nebuvo pateikta. Pasak informuotų asmenų, pasiūlymas grindžiamas 1972 m. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos pagrindų sutartimi – Serbija neprivalėtų aiškiai pripažinti Kosovo, tačiau turėtų pripažinti jo teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei aktyviai neblokuoti jo narystės visose tarptautinėse organizacijose.
Kodėl vėl padidėjo įtampa?
Nauja etninė įtampa kilo gruodžio 10 d., kai serbai pastatė daugybę kelių blokadų ir šaudė, po to, kai buvo suimtas buvęs serbų policininkas, įtariamas per ankstesnį protestą užpuolęs tarnaujančius policijos pareigūnus.
Ši priešprieša kilo po kelis mėnesius trukusių nesutarimų dėl automobilių valstybinių numerių. Kosovas jau daug metų nori, kad maždaug 50 000 šiaurėje gyvenančių serbų pakeistų savo serbiškus automobilių valstybinius numerius į Prištinos išduotus, vyriausybei siekiant įtvirtinti savo valdžią teritorijoje.
Liepos 31 d. Priština paskelbė dviejų mėnesių terminą, per kurį numeriai turi būti pakeisti. Tai sukėlė protestus, tačiau vėliau ji sutiko perkelti šį terminą į kitus metus.
Protestuodami prieš artėjantį pakeitimą, lapkričio mėn. atsistatydino šiaurinių savivaldybių etninių serbų merai, vietos teisėjai ir apie 600 policijos pareigūnų.
Ar Serbija galėtų atsiųsti savo karius?
Kosovo serbai nori sukurti serbų daugumą sudarančių savivaldybių asociaciją, kuri veiktų savarankiškiau. Nuo 2013 m., kai Serbija ir Kosovas įsipareigojo pradėti ES remiamą dialogą, Serbija ir Kosovas šiuo ir kitais klausimais padarė nedidelę pažangą.
Nors mažai tikėtina, kad Serbija dislokuotų savo karius, pastaraisiais metais Serbijos kariuomenė ne kartą buvo paskelbusi padidintą parengtį dėl įtampos su Kosovu – pastarąjį kartą lapkričio mėnesį, po to, kai Serbija pareiškė, kad į jos oro erdvę iš Kosovo įskrido keli bepiločiai orlaiviai.
Gruodžio viduryje vyriausybė Belgrade oficialiai paprašė NATO vadovaujamoms tarptautinės taikos palaikymo pajėgoms Kosove (KFOR) leisti Serbijos policijai ir kariams dislokuotis Kosovo teritorijoje.
Toks prašymas galimas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, priimtą 1999 m. Serbijai de facto pasidavus. Pagal ją į Kosovą galima siųsti kelis šimtus teisėsaugos pareigūnų, tačiau tik tuo atveju, jei su tuo sutinka tarptautinė taikos palaikymo misija KFOR.
Netgi pats A.Vučičius atvirai pripažino, kad jo pasiūlymas tikriausiai bus atmestas. Analitikų nuomone, Serbijos prezidentas užsiima propaganda, siekdamas išsiskirti kaip „visko, kas serbiška“, gynėjas. Apžvalgininkai teigia, kad net jei jis rimtai svarstytų karinį variantą, tai būtų beprasmiška, nes tai sukeltų tiesioginę konfrontaciją su Kosove dislokuotais tarptautiniais policijos ir kariniais daliniais.
Šiuo metu Kosove dislokuota apie 3 700 NATO karių taikai palaikyti. Aljansas pareiškė, kad įsikiš pagal savo įgaliojimus, jei kiltų grėsmė stabilumui regione. Europos Sąjungos teisinės valstybės misija Kosove (EULEX), kuri atvyko 2008 m., vis dar turi apie 200 specialiųjų policijos pareigūnų.
Koks yra karo Ukrainoje poveikis?
Nuo vasario mėn. nerimaujama, kad Rusija, pasinaudodama savo glaudžiais ryšiais su Serbija, gali atidaryti „antrąjį frontą“ Balkanuose. Kosovo premjeras Albinas Kurti prasitarė, kad Serbija, kaip ir Rusija, taip pat svajoja regione atkurti „serbų pasaulį“. Savo ruožtu Serbijos premjeras A.Vučičius pareiškė, kad A.Kurti elgiasi kaip „mažasis Zelenskis“.
ES nepasitenkinimui, Serbija neprisijungė prie sankcijų Rusijai. Apklausų duomenimis, daugiau kaip 80 proc. serbų nepritaria jų taikymui „broliškai valstybei“. Serbija yra priklausoma ne tik nuo Rusijos dujų, bet ir nuo Rusijos paramos Kosovo klausimu.
Tačiau didžioji Serbijos ekonomikos dalis orientuota į Vakarus. Vokietijos įmonės Serbijoje sukuria apie 75 000 darbo vietų. Vakarų politikai, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, pasiryžę apriboti Rusijos įtaką Balkanuose.
A.Kurti yra sakęs, kad pavasarį tikimasi sudaryti „visapusišką normalizacijos susitarimą“ tarp Serbijos ir Kosovo. Tačiau šiuo metu tai skamba pernelyg optimistiškai.
Kremlius įtaka įtampai regione
Kosovo ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Besnikas Bislimi JK radijo laidoje teigė, kad Kremlius kursto įtampą tarp Serbijos ir Kosovo, kad atitrauktų dėmesį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Rusija turi tendenciją nukrypti arba nukreipti dėmesį nuo Ukrainos, atverdama naujas šalies zonas“, – sakė B.Bislimi „Times Radio“.
Maskva, artima Serbijos sąjungininkė, trečiadienį pareiškė, kad „remia Belgrado veiksmus“.
„Yra užfiksuota įrodymų, kad sukarintų pajėgų žmones remia Humanitarinis centras, Rusijos centras. Taigi manau, kad niekas neneigia Rusijos buvimo ir jos įtakos“, – B.Bislimi trečiadienį sakė „Times“ radijui.
„O jei norite daugiau detalių, kad suprastumėte, kaip lengvai Rusija tai gali panaudoti konfliktams, tai neseniai Kosove įvykę tų karių išpuoliai prasidėjo naktį, greičiausiai gerokai išgėrusių žmonių barikadų viduje, nes jiems tiekiama daug alkoholio, finansinių paskatų, ir visa tai – iš Humanitarinio centro.“
