Laikotarpis nuo 2003 iki 2022 metų buvo „ypač kruvini dešimtmečiai tiems, kurie įgyvendino teisę į informaciją“, teigė Paryžiuje įsikūrusi žiniasklaidos teisių gynimo organizacija.
„Už šių skaičių slypi veidai, asmenybės, talentas ir pasiaukojimas tų, kurie už informacijos rinkimą, tiesos paieškas ir aistrą žurnalistikai sumokėjo savo gyvybėmis“, – sakė RSF generalinis sekretorius Christophe‘as Deloire‘as.
Pasak RSF, pavojingiausios šalys žurnalistams dirbti yra Irakas ir Sirija, kuriose „per pastaruosius 20 metų iš viso žuvo 578 žurnalistai, t. y. daugiau nei trečdalis visų pasaulyje nužudytų žurnalistų“.
Toliau eilėje – Meksika (125 nužudyti žurnalistai), Filipinai (107), Pakistanas (93), Afganistanas (81) ir Somalis (78).
„Tamsiausi metai“ buvo 2012 ir 2013 metai, „daugiausia dėl karo Sirijoje“. Ataskaitoje teigiama, kad 2012-aisiais buvo nužudyti 144 žurnalistai, o kitais metais – 142.
Po šio piko „sekė laipsniškas mažėjimas, o nuo 2019 metų – istoriškai žemi skaičiai“.
V. Putino įtaka
Tačiau 2022 metais mirčių vėl padaugėjo, iš dalies dėl karo Ukrainoje. Šiais metais dirbdami savo darbą žuvo 58 žurnalistai, o 2021 metais žuvusių buvo 51.
Nuo Rusijos įsiveržimo Ukrainoje vasario mėnesį žuvo aštuoni žurnalistai. Palyginti, per ankstesnius 19 metų ten iš viso žuvo 12 žiniasklaidos atstovų.
Ukraina šiuo metu yra pavojingiausia šalis žiniasklaidai Europoje po pačios Rusijos, kurioje per pastaruosius 20 metų žuvo 25 žurnalistai.
„Nuo tada, kai (prezidentas) Vladimiras Putinas atėjo į valdžią, Rusijoje sistemingai vykdomi išpuoliai prieš spaudos laisvę, įskaitant ir kruvinus išpuolius, apie kuriuos ne kartą pranešė ir RSF.
„Tarp jų yra ir 2006 metų spalio 7 dieną įvykdytas didelio atgarsio sulaukęs Anos Politkovskajos nužudymas“, – priminė teisių gynimo organizacija.
Kitur Europoje trečiąją vietą pagal pavojingumą užėmė Turkija, o po jos seka Prancūzija „dėl žudynių satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje 2015 metais“.
Amerikos skaičiai
Didžiausias pavojus visame pasaulyje žurnalistams kyla tose teritorijose, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai.
Tačiau, pažymi RSF, „šalys, kuriose karas oficialiai nevyksta, nebūtinai yra saugios žurnalistams“, o kai kurios iš jų yra visai šalia neprestižinio sąrašo viršūnės.
„Iš tiesų per pastaruosius du dešimtmečius „taikos zonose“ buvo nužudyta daugiau žurnalistų nei „karo zonose“, dažniausiai dėl to, kad jie tyrė organizuotą nusikalstamumą ir korupciją“, – sakoma ataskaitoje.
Beveik pusė žurnalistų nužudymų įvykdyta Amerikoje, daug jų – Meksikoje, Brazilijoje, Kolumbijoje ir Hondūre. „Šiandien Amerika yra akivaizdžiai pavojingiausias žiniasklaidos atstovams žemynas pasaulyje“, – teigia RSF.
