Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti.
Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.) teigė, kad dėl karo Ukrainoje investicijos į atsinaujinančiąją energiją tampa vis svarbesnės. Tiek pat apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, jog elektros energijos kainos neturėtų būti susietos su gamtinių dujų kainomis.
85 proc. apklausoje dalyvavusių ES gyventojų pripažino, kad energijos kainų šuolis paveikė jų perkamąją galią. Jų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, Rusijos invazija turėjo įtakos vartojimo kainų šuoliui – 56 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, 38 proc. – neigiamai.
Apklausa taip pat parodė, kad europiečiai jau imasi arba yra pasirengę imtis priemonių, kad sumažintų energijos suvartojimą bei tuo pačiu sąskaitas už energiją, pavyzdžiui, išjungiant šviesą patalpose, kai ilgesnį laiką jose nebūnama (77 proc.), atjungiant prietaisus nuo elektros tinklo, kai jie nenaudojami (62 proc.), sumažinant temperatūrą patalpose (58 proc.).
Stipri parama ES veiksmams reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą
Didžiausio pritarimo sulaukė humanitarinė pagalba (88 proc. respondentų), taip pat parama karo pabėgėliams (82 proc.). Septyni iš dešimties respondentų pritarė ekonominėms sankcijoms Rusijos valdžios institucijoms, įmonėms, bankams ir fiziniams asmenims (71 proc.), bemaž tiek pat (70 proc.) – finansinei paramai Ukrainai.
Dauguma respondentų taip pat pritarė Rusijos valstybinės žiniasklaidos uždraudimui Bendrijoje (63 proc.) ir karinės įrangos pirkimui bei perdavimui Ukrainai (59 proc.).
Eurobarometro apklausa šiomis temomis buvo atlikta visose 27 ES valstybėse narėse lapkričio 23–30 dienomis, į ją iš viso buvo įtraukti 26 337 žmonės.
