Pasienio smurto stebėjimo tinklo (BVMN) parengtame antrajame „Juodosios knygos apie Atstūmimą“ leidime užfiksuoti daugiau kaip 1 635 liudijimai apie žmogaus teisių pažeidimus, nuo kurių per pastaruosius šešerius metus nukentėjo beveik 25 000 žmonių.
Liudininkai pasakoja, kad buvo mušami, spardomi kojomis, žeminami priverstinai nusirengiant, grasinama šaunamuoju ginklu, savavališkai sulaikomi ir su jais nežmoniškai elgiamasi policijos nuovadoje, o po to neteisėtai išstumiami tiek prie ES išorės sienų, tiek iš bloko valstybių narių teritorijos gilumos.
Tik 5,6 proc. ataskaitoje dalyvavusių įvairių NVO apklaustų žmonių teigė neprisimenantys, kad būtų naudota pernelyg didelė jėga.
Liudijimai surinkti 15 šalių: ES šalyse Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje; Vakarų Balkanų šalyse Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje; taip pat Baltarusijoje ir Turkijoje.
„2020 m. paskelbėme pirmąją „Juodąją knygą“ su daugiau kaip 900 liudijimų ir paraginome nutraukti nebaudžiamumo kultūrą, kuri supa žmogaus teisių pažeidimus Europoje. Praėjo dveji metai, o neteisėtas stumdymas nesiliauja, nepaisant padidėjusios įrodymų bazės, vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti šiuos nusikaltimus darantys nusikaltėliai, ir dar šimtų liudijimų“, – pareiškime teigė BVMN vyresnioji politikos analitikė, ataskaitos bendraautorė Hope Barker.
„Tai tik ledkalnio viršūnė, yra šimtai tūkstančių istorijų, kurių mes negirdėjome. Mes, BVMN, dar kartą raginame nutraukti šią praktiką, patraukti kaltininkus atsakomybėn ir gerbti visų asmenų žmogaus teises“, – kalbėjo ji.
Migrantų daugėja
Visose 15 šalių, apie kurias buvo pranešta, policija naudojo pernelyg didelę ir neproporcingą jėgą: pareigūnai naudojo lazdas, kumščius, smūgius kojomis, policijos šunis ar improvizuotus ginklus, pavyzdžiui, metalinius stulpus ar medžių šakas.
NVO susirūpinusi „dėl didėjančio skaičiaus šalių, kurios ginčytinus pasienio regionus ir vadinamąsias „neutralias zonas“ arba „niekieno žemes“ naudoja kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio su keliaujančiais žmonėmis vietą“.
Nuo 2021 m. rugsėjo iki Naujųjų metų Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje žuvo mažiausiai 17 žmonių, kurie abiejų pusių valdžios institucijų buvo įstrigę vienoje iš tokių „niekieno žemių“.
Ataskaitoje valdžios institucijos taip pat kaltinamos, kad užmerkia akis į nevyriausybinių organizacijų užfiksuotus žmogaus teisių pažeidimų įrodymus, nepradeda tyrimų ir nelaiko asmenų atsakingais.
Pavyzdžiui, ataskaitoje teigiama, kad Graikijos prokurorai nutraukia tokias bylas remdamiesi įrodymų trūkumu, atsisakydami apklausti liudytojus arba atmesdami kitus įrodymus, o žurnalistai ir nevyriausybinės organizacijos vis dažniau stebimi naudojant įvairias stebėjimo technologijas.
ES išorės sienų agentūros „Frontex“ duomenimis, 2021 m. į ES neteisėtai atvyko beveik 200 000 asmenų – tai didžiausias skaičius nuo 2017 m. Populiariausi buvo centrinės Viduržemio jūros regiono dalies – daugiausia per Graikiją ir Italiją – ir Vakarų Balkanų maršrutai, kuriais atvyko daugiau kaip 125 000 tokių asmenų.
Tačiau šiemet ši riba bus peržengta – per pirmuosius dešimt 2022 m. mėnesių užfiksuota 281 000 neteisėtų atvykimų. Daugiau kaip 128 000 iš jų atvyko per Vakarų Balkanus.
Europos Komisija, reaguodama į šį antplūdį, paskelbė du veiksmų planus, kuriais siekiama sustiprinti ES šalių ir bloko kaimynių bendradarbiavimą ir pagal kuriuos „Frontex“ darbuotojai būtų dislokuoti ne tik prie ES sienų, bet ir Vakarų Balkanų šalyse.
Tačiau FRONTEX pati atsidūrė skandalo, dėl kurio šių metų pradžioje buvo priverstas pasitraukti jos vadovas, centre. ES kovos su sukčiavimu priežiūros tarnyba OLAF nustatė, kad agentūros vyresnieji darbuotojai slėpė neteisėtus perkėlimus iš Graikijos į Turkiją.
Spalio mėn. Europos Parlamentas atsisakė patvirtinti 2020 m. „Frontex“ biudžetą dėl žmogaus teisių pažeidimų, o naujo vadovo skyrimo procesas tebevyksta.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
