Prancūzija atmetė Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino teiginį, kad Paryžius yra susijęs su šia veikla ir turėtų būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe.
Centrinė Afrika kovoja su pilietiniu karu nuo 2013 metų ir yra Rusijos siekio turėti strateginę įtaką Afrikoje centre.
Paskutiniai Prancūzijos kariai, dislokuoti CAR, išvyko ketvirtadienį, atvėsus santykiams dėl glaudesnių Bangio bei Maskvos ryšių ir Rusijos pajėgų, tarp kurių, kai kurių šalių teigimu, yra „Wagner“ samdinių, dislokavimo.
„Penktadienį Rusijos namų (kultūros centro) vadovas gavo anoniminį siuntinį, atidarė jį ir įvyko sprogimas“, – pranešė ambasada, kurią cituoja oficialioji naujienų agentūra TASS.
Ji pridūrė, kad centro vadovas Dmitrijus Sytyj buvo paguldytas į ligoninę su „rimtais sužalojimais“.
„Jau kreipiausi į Rusijos užsienio reikalų ministeriją su prašymu pradėti procedūrą, kad Prancūzija būtų pripažinta terorizmo rėmėja“, – cituojamas J. Prigožinas jo bendrovės „Concord“ išplatintame pareiškime.
Jis paragino „nuodugniai ištirti (...) Prancūzijos ir jos Vakarų sąjungininkių – Jungtinių Valstijų ir kitų šalių – teroristinius metodus“.
Prancūzijos vyriausioji diplomatė penktadienį paneigė J. Prigožino teiginius.
„Ši informacija yra melaginga ir yra geras Rusijos propagandos ir kartais jai būdingos įmantrios vaizduotės pavyzdys“, – naujienų agentūrai AFP sakė Maroke viešinti užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
Sūnaus galva
J. Prigožinas teigė, kad, prieš prarasdamas sąmonę, D. Sytyj pamatė raštelį, kuriame neva buvo parašyta: „Tai tau nuo visų prancūzų, rusai paliks Afriką.“
Anot J. Prigožino, pirmą kartą D. Sytyj gavo siuntinį iš Togo lapkričio 11 dieną. Jame buvo Prancūzijoje gyvenančio sūnaus nuotrauka ir raštelis, kuriame buvo parašyta, kad „kitą kartą jis gaus sūnaus galvą“, jei rusai neišvyks iš Afrikos.
J. Prigožinas sakė, kad penktadienį Sytyi atidarė naują paketą, nes manė, kad jame bus jo sūnaus galva.
Penktadienį Bangio centras dar veikė. Aplink pastatą, kur eismas vyko įprastai, policijos pareigūnų nebuvo matyti, teigė AFP žurnalistai.
Prancūzija, buvusi kolonijinė valstybė, pasiuntė iki 1 600 karių padėti stabilizuoti CAR padėtį po to, kai 2013 metais perversmas sukėlė pilietinį karą.
Per pastaruosius kelerius metus tarp abiejų šalių išaugo trintis dėl Rusijos kariuomenės buvimo.
2018 metais Maskva į šalį nusiuntė instruktorius, o 2020 metais – šimtus sukarintų pajėgų, kad padėtų prezidentui Faustinui-Archange'ui Touaderai įveikti sukilėlius, besiveržusius į sostinę.
JT, Prancūzija ir kitos šalys teigia, kad tai Kremliaus remiamos „Wagner“ grupės samdiniai, siejami su žiaurumais ir išteklių grobstymu.
Vašingtono ir Briuselio sankcionuotas J. Prigožinas tapo vienu iš ištikimiausių V. Putino leitenantų po to, kai Maskva vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.
Lapkritį Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ ir apkaltino jos pajėgas vykdant žiaurumus per puolimą Ukrainoje.
