Ketvirtadienį paskelbtuose 13 173 dokumentuose, be kita ko, kalbama apie J. G. Kennedy žudiko Lee Harvey Oswaldo užsienio keliones ir kontaktus likus savaitėms, mėnesiams ir metams iki nusikaltimo.
JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, jog „ribotas“ skaičius dokumentų ir toliau liks įslaptinti, kad būtų „išvengta žalos karinei gynybai, žvalgybos operacijoms, policijos darbui ar užsienio politikai“.
J. F. Kennedy buvo nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase Teksase, kai važiavo atviru automobiliu. Oficialus tyrimas parodė, kad 46-erių demokratą nušovė vienas veikęs L. H. Oswaldas. Jį po dviejų dienų nušovė naktinio klubo savininkas Jackas Ruby‘is.
Iki šiol sklando daugybė sąmokslo teorijų apie pasikėsinimą į charizmatiškąjį prezidentą. Pavyzdžiui, spėliojama, kad komunistams simpatizavęs L. H. Oswaldas galėjo surengti pasikėsinimą Kubos ar Sovietų Sąjungos iniciatyva – arba Kubai priešiškų grupuočių, padedant Federaliniam tyrimų biurui (FTB). Yra manančių, kad su prezidento nužudymu susiję politiniai konkurentai.
Diskusijas dėl pasikėsinimo į J. F. Kennedy priežastis, be kita ko, vėl įplieskė JAV režisieriaus Oliverio Stone‘o 1991 metų filmas „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“. Po metų įstatymu buvo nurodyta per 25 metus, t. y. iki 2017-ųjų, paviešinti beveik visus dokumentus apie J. F. Kennedy mirtį – iš viso daugiau kaip 5 mln. puslapių. Tačiau galimos išimtys dėl nacionalinio saugumo priežasčių.
Prieš metus J. Bideno vyriausybė jau paskelbė 1 500 dokumentų. J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas septyniais etapais paviešino per 53 000 dokumentų.