„Mačiau, kaip jie bėgo, tada sužinojau, kad jie buvo prievartautojai. Jie išprievartavo motiną ir dukrą“, – sakė jis. Jų vadai, pasak N.Čibrino, gūžčiojo pečiais, sužinoję apie išprievartavimus. Pasak jo, įtariami prievartautojai buvo primušti, tačiau už savo nusikaltimus niekada nebuvo iki galo nubausti.
„Jie niekada nebuvo įkalinti. Tik atleisti iš darbo. Jie tiesiog buvo atleisti nuo karo. Štai ir viskas.“ – pasakojo jis.
N.Čibrinas yra buvęs karys iš Rusijos Jakutsko miesto, kuris sako tarnavęs 64-ojoje atskirojoje gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadoje – liūdnai pagarsėjusiame Rusijos kariniame dalinyje, kaltinamame karo nusikaltimais per savo puolimus Bučoje, Borodiankoje ir kituose miestuose bei kaimuose į šiaurę nuo Kijevo.
Rugsėjo mėnesį jis dezertyravo iš Rusijos kariuomenės ir per Baltarusiją bei Kazachstaną pabėgo į Europą.
Balandžio mėnesį Ukrainos gynybos ministerija N.Čibrino brigados karius pavadino karo nusikaltėliais po to, kai pasitraukus Rusijos pajėgoms iš Kijevo srities buvo aptiktos masinės kapavietės su nužudytais civiliais gyventojais ir gatvėse gulinčiais lavonais.
N.Čibrino kariniuose dokumentuose nurodyta, kad jo vadas buvo Azatbekas Omurbekovas, 64-ajai atskirajai gvardijos motorizuotųjų šaulių brigadai vadovaujantis karininkas. A.Omurbekovui, vadinamam „Bučos mėsininku“, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė yra paskelbusios sankcijas. JAV sankcijas paskelbė visai brigadai.
Kremlius neigė bet kokį savo dalyvavimą masinėse žudynėse, kartu pakartodamas nepagrįstus teiginius, kad civilių kūnų nuotraukos yra suklastotos.
Kilus pasipiktinimui visame pasaulyje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė šiam daliniui garbingą karinį vardą ir pagyrė jį už „didvyriškumą“ ir „drąsius veiksmus“.
N.Čibrinas teigė nematęs tariamo didvyriškumo, bet matęs daugybę nusikaltimų.
Jis išsamiai apibūdino kai kuriuos nusikaltimus, kurių liudininkais jis teigia buvęs ir apie kuriuos girdėjo pasakojimus, ir patvirtino, kad būtų pasirengęs liudyti prieš savo dalinį tarptautiniame baudžiamajame teisme. Jis tikina, kad pats jokių nusikaltimų nepadarė.
„Nemačiau žmogžudysčių, bet mačiau bėgančius prievartautojus, kuriuos vijosi aukštesnio rango būrio nariai, nes jie įvykdė išprievartavimą“, – sakė jis.
Jis taip pat pasakojo, kad dalinys turėjo tiesioginį įsakymą nužudyti visus, kurie dalijosi informacija apie dalinio pozicijas, nesvarbu, ar tai būtų kariškiai, ar civiliai.
„Jei kas nors turėjo telefoną – mums buvo leista jį nušauti“, – sakė jis. Jis teigia neabejojantis, kad kai kurie 64-osios atskirosios gvardijos motorizuotųjų šaulių brigados vyrai galėjo žudyti beginklius civilius.
„Yra maniakų, kurie mėgajausi žmonių žudymu. Tokių maniakų ten pasitaikė“, – sakė jis.
N.Čibrinas taip pat apibūdino plačiai paplitusį plėšikavimą, kai rusų kariai grobė kompiuterius, juvelyrinius dirbinius ir viską, kas jiems patiko.
„Jie to visiškai neslėpė. Daug kas iš mano dalinio, kai kovo pabaigoje išvykome iš Lipovkos ir Andrejevkos, vogė mašinas, kitas įvairias transporto priemones ir pardavė jas Baltarusijoje“ – sakė jis.
Kalbėdamas apie padalinio vadus, jis pasakojo, kad jie gerai žinojo apie įtariamus išprievartavimus ir žmogžudystes bei plėšikavimus, tačiau mažai domėjosi teisingumo paieškomis.
„Jie reagavo taip: „Nesvarbu. Tai nutiko. Ir kas iš to?“ Tiesą sakant, jokios reakcijos nebuvo, – sakė jis. – Nėra jokios drausmės.“
N.Čibrinas neabejoja, kad Rusija galiausiai pralaimės karą prieš Ukrainą, bet iki tol dar bus prarasta daug gyvybių.
„Nes Rusija nesustos, kol nebus pralieta daug kraujo, kol visi žus. Kareiviai jiems yra patrankų mėsa. Jie jų negerbia“, – sakė jis.
Iš arti matęs kovas, jis sakė, kad Rusijos karių turima įranga neprilygsta ginklams, kuriais gali naudotis Ukraina. Ukraina iš savo Vakarų sąjungininkų gauna pažangiausią ginkluotę, o Rusijos kariuomenė remiasi sovietų laikų įranga, naudota devintojo dešimtmečio kare Afganistane.
„Žinoma, Rusija pralaimės. Nes visas pasaulis remia Ukrainą. Manyti, kad rusai laimės, yra kvaila, – kalbėjo jis. – Jie manė, kad užims Kijevą per tris dienas. Kelinta dabar karo diena? 260-oji? Jie manė, kad atvyks į Ukrainą ir bus sutikti su gėlėmis. Bet jiems buvo pasakyta, kad jie dingtų, ir į juos buvo mėtomi Molotovo kokteiliai“.
„Jie mums melavo“
Pasak N.Čibrino, jo būrio vyrai taip pat buvo labai prastai pasirengę kovai. Jis sakė, kad jo dalinys buvo apmokytas taip: vadai jiems davė ginklą, taikinį ir 5 000 kulkų.
„Šaudykite ir toliau, o vėliau galėsite būti laisvi. Niekas nieko nedarė. Nebuvo jokių tikrų mokymų. Dirbau su kompiuteriu, biure, dirbau žoliapjove“ – sakė jis.
Mokymų trūkumas tapo akivaizdus atsidūrus Ukrainoje. Pasak jo, tie patys vyrai, kurie prieš išvykdami gyrėsi esantys tarsi „Rembo“, grįžo palūžę.
„Tie, kurie pasakojo, kad lengvai iššaudys ukrainiečius, grįžę iš fronto linijos net negalėjo su manimi susikalbėti. Jie matė karą, regėjo pralaimėjimą, stebėjo, kaip žudomi jų bendražygiai, pamatė lavonus. Jie suprato – bet negalėjo pabėgti“.
Jis sakė, kad daugelis vyrų buvo prastai apmokyti ir dauguma nežinojo, kur jie eina.
„Tai buvo didelis melas. Tai turėjo būti tik eiliniai kariniai mokymai su Baltarusijos kariuomene. Tačiau jie mus apgavo. Vasario 24 d. jie tiesiog pasakė, kad visi eis į karą“, – sakė N.Čibrinas ir pridūrė, kad iš pradžių atsisakė vykti.
„Pirmas dalykas, kurį pasakiau, buvo: „Vade, aš nenoriu eiti į karą“, o jis pasakė: „Jei nevyksi, tu turėsi didelių problemų, būsi pasodintas į kalėjimą ir tavo šeima taip pat turės didelių problemų“ ir jis mane užpuolė, įsodino į specialų automobilį ir uždarė duris. Aš negalėjau atidaryti jų iš vidaus. Taip aš patekau į Ukrainą“.
N.Čibrinas Ukrainoje praleido keletą mėnesių. Kai kovo pabaigoje 64-oji atskiroji gvardijos motorizuotųjų šaulių brigada po nepavykusio puolimo į šiaurės vakarus nuo Kijevo pasitraukė iš srities į šiaurės vakarus nuo Kijevo, jis ir jo dalinys grįžo į Baltarusiją.
Jis sakė, kad patyrė nugaros traumą ir pateko į karinę ligoninę Rusijoje, tačiau gegužės mėn. buvo priverstas grįžti į Ukrainą. Šį kartą jis buvo išsiųstas į Charkovo sritį Ukrainos rytuose, o paskui kurį laiką praleido miškuose aplink Iziumą.
Pasak jo, tada jis pagaliau rado galimybę pabėgti. Jis pastebėjo, kad kitų dalinių vadai sunkvežimiu išvažiuoja į Rusiją, ir įšoko į jį.
„Įšokau į sunkvežimio bagažinę ir matau, va, kiti vaikinai, taip pat išvykstantys iš Ukrainos. O jie tikino, kad nenori kariauti, sumokėjo vadui pinigus už tai, kad išvežtų juos iš čia. Esant netoli Rusijos sienos, automobilis sustoja, vaikinai iššoka ir aš taip pat iššoku. Aš einu link Rusijos sienos ir aiškinu, jog man reikia medicininės pagalbos“, – sakė jis.
Grįžęs į Rusiją N.Čibrinas pasakojo, kad beveik mėnesį praleido ligoninėje, didžiąją laiko dalį buvo prikaustytas prie lovos dėl baisių nugaros skausmų. Tačiau jis tikino, kad negalėjo gauti tinkamo gydymo. „Jie pasakė, kad jei noriu vykti į specialią sanatoriją, turiu pasirašyti dokumentą, kad grįžtu į karą“, – sakė jis.
Atsisakydamas pasirašyti dokumentą N.Čibrinas pasakojo, jog jau ruošėsi pateikti dokumentus, siekiant nutraukti savo karinę sutartį, kai Rusijos vyriausybė rugsėjį paskelbė dalinę mobilizaciją.
„Ir mano draugai man pasakė, kad turiu pasislėpti. 'Tau reikia susirasti vietą ir pasislėpti, tavo kontraktas nebus atšauktas dėl mobilizacijos', – sakė jis.
Suprasdamas, kad jam reikia kuo toliau pabėgti iš tolimųjų rytų Chabarovsko miesto, kur buvo dislokuotas, N.Čibrinas pirmiausia pabėgo per visą Rusiją į Sankt Peterburgą, o tada traukiniu nuvyko į Baltarusiją. Ten jam pavyko susirasti tarpininką, kuris padėjo patekti į Kazachstaną, iš kur jis galiausiai atvyko į dabartinę savo buvimo vietą.
Dabar jis pasiryžęs kalbėti apie įvykius Ukrainoje, kurių liudininku tapo, ir net parašė antikarinę dainą. „Šimtai sielų, šimtai prarastų žmonių kūnų. Šimtai motinų be vaikų“, – rašoma dainos priedainyje.
Parengta pagal CNN inf.
