Belgijos policijai pradėjus antrąją reidų bangą Europos Parlamente, apstulbęs Briuselio elitas pradėjo spręsti nepatogų klausimą: kiek dar yra įsitraukusių žmonių?
Iki šiol Belgijos prokuroro Michelio Claise'o pradėtų policijos tyrimų metu dėl kaltinimų korupcija, pinigų plovimu ir dalyvavimu nusikalstamame susivienijime kalėjime atsidūrė keturi asmenys, tarp jų Parlamento pirmininko pavaduotoja Eva Kaili.
Graikijos europarlamentarė, kaltinama korupcija dėl įtariamo Kataro kyšininkavimo sąmokslo, liks kardomajame kalinime bent iki gruodžio 22 dienos, trečiadienį pareiškė jos advokatas.
Po to, kai pirminis šokas dėl šių areštų atslūgo, keli Parlamento pareigūnai sakė leidiniui „Politico“, kad, jų manymu, kaltinimai apsiribos tik „keliais asmenimis“, kurie neva paslydo priimdami šimtus tūkstančių eurų grynaisiais pinigais iš Kataro interesų grupių.
Tačiau pirmadienio vakarą ši teorija ėmė griūti, nes Belgijos policija surengė dar keletą reidų EP biuruose kaip tik tuo metu, kai įstatymų leidėjai rinkosi Strasbūre, vienoje iš dviejų Europos Parlamento būstinių, į pirmąjį posėdį po to, kai penktadienį pasirodė žinia apie areštus.
Be Europos Parlamento, buvo apieškota 19 rezidencijų ir biurų, sulaikyti šeši asmenys ir rasta mažiausiai 1,5 mln. eurų, todėl kai kurie ES pareigūnai ir aktyvistai teigė manantys, kad į besiplečiantį tinklą bus įtraukta dar daugiau pavardžių ir kad Kataro kyšininkavimo skandalas rodo daug gilesnę ir labiau paplitusią korupcijos problemą ne tik Europos Parlamente, bet ir visose ES institucijose.
Šie kritikai teigė, kad Parlamente yra nepakankama narių finansinės veiklos priežiūra ir tai, kad valstybės galėjo su jais susisiekti, niekada neužregistruodamos susitikimų viešame registre, yra korupcijos receptas.
Už Parlamento ribų, jie atkreipė dėmesį į tai, kad aukštų pareigūnų, kurie po darbo Europos Komisijoje ar Taryboje eina tarnauti privatiems interesams, „besisukančios durys“ įrodo, kad reikia griežčiau prižiūrėti institucijas. Kiti rėmėsi Jacqueso Santero Komisijos (1995–1999 m.), kuri masiškai atsistatydino 1998 m., palikimu kaip įrodymu, kad nė viena ES institucija nėra apsaugota nuo nusikalstamos įtakos.
„Teismai nustatys, kas kaltas, tačiau neabejotina, kad ne tik Kataras ir ne tik įvardyti asmenys yra įsitraukę į užsienio įtakos operacijas“, – Strasbūre „Politico“ sakė prancūzų įstatymų leidėjas iš Socialistų ir demokratų frakcijos Raphaelis Glucksmannas, vadovaujantis komitetui prieš užsienio kišimąsi į Parlamento reikalus.
Michielis van Hultenas, buvęs įstatymų leidėjas, dabar vadovaujantis „Transparency International“ ES biurui, teigė, kad nors šiurpūs korupcijos atvejai, susiję su maišais pinigų, yra reti, „visai tikėtina, kad šiame skandale yra pavardžių, apie kurias dar nesame girdėję. Neteisėta įtaka yra tokio masto, kokio iki šiol nematėme. Tai nebūtinai turi būti susiję su maišais grynųjų pinigų. Ji gali būti susijusi su užsienio organizacijų apmokamomis kelionėmis į tolimus kraštus – ir šia prasme problema yra platesnio masto.“
Jis pridūrė, kad prie šios problemos prisidėjo ir tai, kad EP nėra numatęs vidaus informatorių apsaugos, nors balsavo už tokią apsaugą ES piliečiams. Dar 1998 m. būtent informuotojas, pranešęs apie netinkamą J.Santero komisijos valdymą, paskatino masinį ES vykdomosios valdžios atsistatydinimą.
R.Glucksmannas taip pat paragino „labai giliai reformuoti“ sistemą, kuri leidžia įstatymų leidėjams dirbti daugiau nei vienoje darbovietėje, palieka asmeninių finansų priežiūrą savireguliacijos komitetui, kuriame dirba įstatymų leidėjai, ir suteikia valstybės veikėjams galimybę susisiekti su įstatymų leidėjais be būtinybės viešai registruoti savo susitikimus.
„Jei Parlamentas nori iš to išsivaduoti, turėsime smarkiai smogti ir imtis itin gilių reformų“, – pridūrė R.Glucksmannas, kuris anksčiau įvardijo Rusiją, Gruziją ir Azerbaidžaną kaip šalis, siekusias daryti įtaką politiniams sprendimams Europos Parlamente.
Kad problema būtų pradėta spręsti, R.Glucksmannas paragino Parlamente įsteigti ad hoc (specialų šiai problemai) tyrimo komitetą, o kiti kairiųjų ir žaliųjų įstatymų leidėjai paragino imtis reformų, įskaitant kovos su korupcija pirmininko pavaduotojo, kuris pakeistų vėlai pirmadienį iš Socialistų ir demokratų frakcijos pašalintą E.Kaili, paskyrimą ir etikos komiteto, prižiūrinčio visas ES institucijas, įsteigimą.
Pusiau pilna stiklinė
Tačiau kiti – ne taip tvirtai įsitikinę, kad korupcijos tyrimas atskleis naujų pavardžių arba kad praėjusį penktadienį paskelbti faktai rodo, jog ES problema yra platesnio masto.
Paklaustas apie kyšininkavimo skandalo mastą, vienas aukšto rango EP pareigūnas, prašęs nenurodyti jo pavardės, kad būtų galima aptarti konfidencialius svarstymus, sakė:
„Kad ir kaip tai būtų rimta, tai yra pavienių asmenų, kelių žmonių, kurie priėmė labai blogus sprendimus, reikalas. Tyrimas ir areštai rodo, kad mūsų sistemos ir procedūros suveikė.“
Panašios nuomonės laikėsi ir Prancūzijos centristų frakcijos „Renew“ įstatymų leidėja Valerie Hayer, kuri teigė, kad nors ir yra labai susirūpinusi dėl „pavojaus mūsų demokratijai“, susijusio su užsienio kišimusi, ji nemano, kad šis skandalas rodo „visuotinę korupciją“ ES. „Deja, yra supuvusių obuolių“, – sakė ji.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri sulaukė kritikos dėl to, kaip ji tvarkė COVID-19 vakcinavimo sandorius su „Pfizer“, per spaudos konferenciją atsisakė atsakyti į klausimus apie savo pavaduotojo Margarithis Schino ryšius su Kataru, sukeldama Briuselio spaudos atstovų pyktį.
Graikijos komisaras praėjusį mėnesį atstovavo ES per Pasaulio futbolo čempionato atidarymo ceremoniją ir pastaraisiais mėnesiais buvo kritikuojamas Europos Parlamento narių dėl savo „Twitter“ žinučių, kuriose negailėjo pagyrų Kataro darbo reformoms.
Paklausta apie Komisijos atsaką į Europos Parlamentą apėmusį Kataro korupcijos skandalą, ypač apie M.Schino poziciją, U. von der Leyen apie graikų komisarą nutylėjo.
Tačiau EK vadovė, atrodo, pritarė nepriklausomos etikos institucijos, kuri galėtų tirti pažeidimus visose ES įstaigose, sukūrimui.
„Šios taisyklės [dėl valstybės veikėjų lobizmo] yra vienodos visose trijose ES institucijose“, – sakė aukšto rango EP pareigūnė, turėdama omenyje Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą – ES vyriausybių apskritąjį stalą.
Nesutarimai dėl to, kaip kovoti su korupcija, rodo, kad net ir esant akivaizdžiam korupcijos atvejui, Briuselio sistemos, kurią sudaro tūkstančiai gerai apmokamų biurokratų ir išrinktų pareigūnų, kurių daugelis turi teisinį imunitetą, nariai stengiasi apsisaugoti nuo patikrinimų, galinčių kelti grėsmę pajamoms ar sužlugdyti karjerą.
Euroskeptikai džiūgauja
Tokiems politikams kaip Marine Le Pen ir Viktoras Orbanas Europos Parlamento bėdos įrodo ES dvigubus standartus teisinės valstybės srityje.
Jau daugelį metų jie susiduria su ES lyderiais, kurie kaltina juos teisinės valstybės principų nepaisymu, mažumų engimu ir nešvarių ryšių palaikymu su užsienio režimais, tokiais kaip Vladimiro Putino režimas Rusijoje.
Tačiau dabar, kai Briuselyje kilo korupcijos skandalas, į kurį įsivėlė aukštas centro kairės veikėjas, Europos kraštutinių dešiniųjų lyderiai užsipuolė proeuropietišką ES instituciją, kuri, jų teigimu, „vadovavo“ didžiulei korupcijos kampanijai ir tuo pat metu mokė juos, kaip reikia valdyti savo šalis.
Dėl to dešinieji – nuo Prancūzijos ministrės pirmininkės Marine Le Pen iki Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos – gali siekti paversti šį skandalą politiniu ginklu, kuris taptų svertu ginčuose su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų ir paskatintų prieš ES nusiteikusius žmones prieš 2024 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, rašo „Politico“.
„Jie velka mus per purvą dėl visiškai skaidrios ir teisėtos paskolos iš Čekijos Rusijos banko“, – tviteryje rašė Nacionalinio ralio vadovė M. Le Pen, turėdama omenyje 9 mln. eurų paskolą, kurią jos partija gavo 2014 m. „Tuo pat metu Kataras pristatinėjo lagaminus su grynaisiais pinigais visiems šiems korumpuotiems žmonėms, kurie neva yra „gerųjų stovykloje“.“
Vengrijoje V.Orbanas, įsivėlęs į epinę kovą su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų nesilaikymo jo šalyje, savo tviteryje pašiepė ES, parašydamas, kad „EP yra rimtai susirūpinęs dėl korupcijos Vengrijoje“, prie nuotraukos, kurioje pasaulio lyderiai stovi susigūžę iš juoko.
Lenkijos įstatymų leidėjai iš valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri taip pat nesutaria su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, užgavo panašią natą, pabrėždami, kad europarlamentarė Eva Kaili, garsiausia įtariamoji Kataro korupcijos byloje, garsiai kritikavo jų šalį.
„Kyla klausimas: kur yra teisinės valstybės problema? Lenkijoje ar Europos Sąjungoje?“ – klausė valdančiajai Lenkijos partijai priklausantis europarlamentaras Dominikas Tarczynskis.
„Europos Parlamentas nėra skaidri institucija, o parama tokiems socialistams kaip Eva Kaili atskleidžia Europos Parlamento vertybes ir išjuokia šią ES instituciją“, – sakė kitas PiS įstatymų leidėjas Bogdanas Rzonca.
Politinis poveikis
Europos kraštutinių dešiniųjų veidmainystės šūksniai pasigirdo Belgijos policijai antradienį surengus daugiau reidų ir užantspaudavus daugiau Europos Parlamento biurų.
Keturi asmenys, įskaitant E.Kaili ir jos partnerį italą Francesco Giorgi, tebėra policijos areštinėje dėl kaltinimų korupcija, pinigų plovimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje. Trečiadienį E.Kaili turi stoti prieš Belgijos teisėją.
Aukščiausi ES pareigūnai, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę U. von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsola, griežtai pasmerkė šį faktą ir pažadėjo kovoti su korupcija visose ES institucijose, kuriose visame bloke dirba daugiau kaip 60 tūkst. žmonių.
Tačiau kraštutiniams dešiniesiems, kurie daugelyje šalių save laiko „pamokas duodančių“ ES biurokratų priešais, šie žodžiai nuskambėjo tuščiai, nes, jų teigimu, nuo praėjusio penktadienio atskleisti įtarimai tik pabrėžia ES elito, kuris greitai pasmerkia Lenkiją ir Vengriją, bet „nesugeba apsivalyti savo namų“, dvigubus standartus.
„Europos Sąjunga mėgsta duoti pamokas visam pasauliui. Ji duoda pamokas Vengrijai. Ji duoda pamokas Lenkijai. Ji netgi duoda pamokas [Europos sienų agentūrai] „Frontex“. Jai būtų daug geriau pradėti tvarkytis savo namuose“, – sakė Prancūzijos europarlamentaras ir M. Le Pen bendražygis Philippe'as Olivieras.
Likus mažiau nei dvejiems metams iki to laiko, kai ES rinkėjai eis prie balsadėžių rinkti naujo Europos Parlamento, P.Olivieras prognozavo, kad korupcijos skandalas turės politinį poveikį Prancūzijai, kur M. Le Pen du kartus pateko į prezidento rinkimų finalą, tačiau abu kartus pralaimėjo centristui Emmanueliui Macronui.
„Žmonėms jau dabar atrodo, kad ES yra milžiniška taisyklių kūrimo mašina be jokios priežiūros, – sakė jis. – Tai tik papildo šį vaizdą, todėl esu nusiteikęs optimistiškai.“
Net kai kurie kairieji politikai pripažino, kad kaltinimai, kurie kol kas susiję su Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente nariais, bus žalingi, nes sukuria lygiavertiškumą tarp socialistų, kaltinamų pinigų ėmimu iš Kataro, ir dešiniųjų, kurie ėmė pinigus iš Rusijos.
Parengta pagal „Politico“ inf.
