Kanapių legalizavimo judėjimai – ne tik Lietuvoje: pokyčius svarsto daugelis Europos šalių

Po to, kai naujoji Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – valdančioji koalicija praėjusį mėnesį paskelbė projektą, kaip sukurti pirmąją žemyne apmokestintą ir reguliuojamą kanapių vartojimo rinką, vis garsiau pradėta kalbėti apie pokyčius visame žemyne.

„Tai didžiulis momentas, – interviu sakė Vokietijos kanapių bendrovės „Bloomwell Group“ generalinis direktorius Niklas Kouparanis. – Vokietija iš esmės yra kanapių legalizavimo pionierė kitoms ES valstybėms narėms.“

Europa, kaip ir JAV, yra nevienalytė. Italija reikalauja, kad jos kariuomenė augintų žolę pacientams, įtrauktiems į šalies medicinos programą. Šveicarija pradeda pirmąją legalią rekreacinę programą 370 kanapių vartotojų Bazelio mieste, Nyderlandai, seniai pagarsėję dėl savo žolės kavinių, tik dabar leidžia pirmą kartą šalyje legaliai auginti kanapes.

Vis dėlto net ir Vokietijoje legalizavimo kelias į priekį išlieka miglotas. Didžiausia kliūtis, su kuria susiduria šalis – ES įstatymai ir tarptautines sutartis dėl narkotikų. Dėl šio iššūkio Vokietijos valdančioji koalicija jau pasiūlė reikšmingą potencialios rekreacinės rinkos apribojimą – uždrausti importą.

Transnacionalinio instituto programos „Narkotikai ir demokratija“ vyresnysis projektų vadovas Tomas Blickmanas atkreipia dėmesį, kad tokios šalys kaip Švedija ir Lenkija griežtai priešinasi rekreacinio vartojimo legalizavimui.

Jis teigia, kad Vokietija ir kitos ES šalys, norinčios peržiūrėti savo kanapių politiką, turėtų susivienyti ir pagal tarptautinius įstatymus nusibrėžti savo kelią.

„Dabar mums reikia, kad panašiai mąstančių šalių grupė parodytų politinę valią“, – sakė A. Blickmanas.

Tačiau kol kas daugumos Europos sostinių darbotvarkėse greičiausiai bus svarstomi pavieniai pakeitimai.

Čekijos ministrų kabinetas svarsto plano projektą dėl reguliuojamos rekreacinių kanapių rinkos sukūrimo.

Galutinio pasiūlymo tikimasi sulaukti kovo mėnesį, o jei jis būtų priimtas, įsigaliotų 2024 m., praneša „Radio Prague International“.

Medicininė marihuana šalyje įteisinta nuo 2017 m. Rekreacinis vartojimas jau plačiai paplitęs – beveik 10 proc. suaugusių Čekijos gyventojų nurodė, kad reguliariai vartoja marihuaną.

Tuo tarpu pareigūnai siekia koordinuoti pastangas su kolegomis Berlyne.

„Šiuo metu yra politinis sutarimas, kad aš sukursiu šį pasiūlymą dėl marihuanos reguliavimo“, – praėjusį mėnesį spaudos konferencijoje sakė šalies kovos su narkotikais koordinatorius Jindrichas Voborilas.

„Manome, kad šis reguliavimas bus veiksmingesnis nei dabartinis draudimas“, – aiškino pareigūnas.

Kovo mėn. penkių Danijos parlamento politinių partijų nariai paragino vyriausybę parengti penkerių metų bandomąją kanapių programą.

Pagal jų planą Danijos gyventojai, kuriems yra ne mažiau kaip 18 metų, galėtų įsigyti žolės viešosiose parduotuvėse, o produktas galėtų būti auginamas ir gaminamas šalyje.

Tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas, nes Mette Frederikseno valdančioji partija nepritaria legaliai žolei.

Penkių mažesnių partijų Danijos parlamente, planas būtų paveikęs daugelį danų – daugiau nei 40 proc. jų yra bandę marihuanos savo gyvenime, nustatyta neseniai paskelbtoje ataskaitoje. Daugelis vartotojų įsigijo šių prekių Kopenhagos bohemiškame Kristianos rajone, kuris garsėja atvira prekyba kanapėmis.

Tačiau kol kas penkios už kanapes pasisakančios partijos, įskaitant Raudonųjų ir žaliųjų aljansą ir Socialistų liaudies partiją, neturi daugumos. Dar neaišku, ar po lapkričio 1 d. įvyksiančių rinkimų kuri nors iš jų pateks į naujai formuojamą vyriausybę.

Didžiausias Suomijos žingsnis legalizavimo link yra palyginti nedidelis.

2019 m. viešoje iniciatyvoje buvo surinkta daugiau kaip 59 000 parašų už kanapių vartojimo asmeninėms reikmėms dekriminalizavimą, taip įveikiant ribą, dėl kurios parlamentas šią iniciatyvą turėtų svarstyti per dabartinę kadenciją, kuri baigiasi 2023 m.

Tačiau Suomijos politinių partijų palaikymas yra menkas. Tik viena valdančiosios koalicijos partija – Žaliųjų lyga – iki šiol palaikė kanapių legalizavimą. Tačiau net ir joje per partijos konferenciją įvykusiame balsavime balsai pasiskirstė tolygiai: 183 nariai pasisakė už, o 181 – prieš.

Jei Helsinkyje asmuo pagaunamas rūkantis marihuaną, tikimybė, kad jo laukia laisvės atėmimo bausmė, yra nedidelė, labiau tikėtina, kad jam bus skirta bauda.

2021 m. kovą Prancūzija pradėjo dvejus metus truksiantį medicininės marihuanos legalizavimo eksperimentą.

Bandyme dalyvauja 3 000 pacientų, sergančių epilepsija, neuropatiniu skausmu, chemoterapijos šalutiniu poveikiu, išsėtine skleroze ar kitomis nepagydomomis ligomis.

Kad galėtų dalyvauti, dalyviai turi įrodyti, kad visi kiti gydymo būdai buvo neveiksmingi arba sukėlė netoleruotiną šalutinį poveikį.

Dalyviams kanapės – įskaitant aliejų ir tabletes, bet ne rūkomuosius produktus – suteikiamos nemokamai, o programą vykdo šalies federalinė sveikatos agentūra. Kanapių šalininkai tikisi, kad bandomoji programa galiausiai paskatins platesnį medicininės marihuanos legalizavimą Prancūzijoje.

Rekreacinis marihuanos vartojimas šalyje tebėra neteisėtas, tačiau nuo 2018 m., kai buvo įteisinta 200 eurų bauda už pažeidimus, jos laikymas faktiškai dekriminalizuotas. Prezidentas Emmanuelis Macronas yra pareiškęs, kad nepritaria rekreaciniam legalizavimui.

Didžiausia Europos ekonomika taip pat turi drąsiausią Europoje kanapių legalizavimo planą. Pagal ilgai lauktą projektą Vokietija nori dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių įsigijimą ir turėjimą. Taip būtų įgyvendinamas pernai į valdžią atėjusios centro kairiųjų koalicijos rinkimų pažadas.

Pagal pasiūlymą kanapės galėtų būti parduodamos licencijuotose parduotuvėse ir galbūt taip pat vaistinėse, o reklama būtų uždrausta. Siekiant išvengti tarptautinės teisinės trinties, kanapių importas būtų uždraustas.

Tačiau rekreacinių kanapių legalizavimo įstatymą dar turi priimti parlamentas.

Pavyzdžiui, beveik neabejotina, kad bus užginčytas draudimas importuoti. Taip yra todėl, kad vargu ar Vokietija galės patenkinti numatomą 400 tonų kanapių paklausą savo šalyje. Dėl to gali likti plačiai atvertos durys nelegaliems pardavėjams, kuriuos vyriausybė legalizavimu nori išstumti iš verslo.

Be to, tarptautinėms kanapių bendrovėms tektų pereiti ilgą sertifikavimo procesą, kad galėtų auginti ir pardavinėti savo produktus Vokietijoje.

Taip pat dar reikia peržiūrėti mažmeninės prekybos internetu ir kanapių kavinių klausimus. Nors kavinėse galėtų būti sukurta „aukšto lygio ekspertų personalo apsauga“, dokumento projekte skeptiškiau vertinama mažmeninė prekyba internetu, ypač dėl nuogąstavimų, kad bus sunku užkirsti kelią nepilnamečiams įsigyti produktų.

Graikijoje medicininė marihuana įteisinta nuo 2017 m., tačiau jos vartojimas rekreaciniais tikslais tebėra draudžiamas.

Marihuaną čia galima vartoti pagal receptą įvairioms ligoms, įskaitant skausmą, epilepsiją ir potrauminio streso sutrikimą, gydyti.

Tačiau ši pramonė taip pat buvo įteisinta siekiant suteikti šaliai ekonominį postūmį iš medicininės marihuanos eksporto, teigia „Reuters“.

Graikijoje aktyviai nediskutuojama dėl rekreacinės marihuanos legalizavimo, nors šalis tebėra žemyno nelegalios kanapių pramonės arterija. Pasak BBC, daug kanapių plūsta per Albanijos ir Graikijos sieną.

Italija 2013 m. legalizavo medicininę marihuaną, tačiau pasikliovė produktų importu iš Nyderlandų, o tai pacientams kainavo brangiai.

Siekdama atgrasyti pacientus nuo kreipimosi į nelegalią rinką, vyriausybė pradėjo savo vidaus gamybos programą, pavesdama kariuomenei auginti medicinines kanapes.

Taip yra todėl, kad kariuomenė yra atsakinga už kitų vaistų, skirtų retoms ligoms, kurioms nėra gyvybingos komercinės rinkos – gamybą.

Tuo tarpu pastangos marihuaną legalizuoti balsuojant visoje šalyje atrodė, kad jos bus pateiktos balsavimui referendume, kai praėjusiais metais šalininkai surinko daugiau nei pusę milijono parašų.

Tačiau vasario mėnesį šalies aukščiausiasis teismas referendumą atmetė. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Giuliano Amato teigė, kad referendumas priverstų šalį pažeisti daugybę tarptautinių įsipareigojimų“.

Maža, neturinti priėjimo prie jūros šalis tapo viena iš kanapių įstatymų peržiūros lyderių, kai 2018 m. ėmėsi pastangų legalizuoti ir reguliuoti kanapių vartojimą suaugusiesiems. Tačiau susidūrusi su problemomis dėl ES teisės aktų, šalis pasirinko sutrumpintą pasiūlymą šių metų pradžioje įteisinti kanapių laikymą ir auginimą namuose suaugusiesiems.

„Jų pirminis pasiūlymas buvo daug radikalesnis“, – sakė Transnacionalinio instituto vyresnysis projektų pareigūnas Blickmanas.

Šalis 2018 m. legalizavo medicinines kanapes. Nors Liuksemburgas dar neįteisino vartojimo suaugusiesiems, laikymas yra dekriminalizuotas už pirmą pažeidimą. Liepos mėn. šalyje taip pat vyko aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame kartu su Vokietija, Malta ir Nyderlandais buvo aptarta kanapių politika.

Mažiausia ES šalis tikriausiai žengė drąsiausią žingsnį visiško kanapių legalizavimo link, kai praėjusiais metais leido laikyti nedidelį kiekį šio narkotiko. Pagal Maltos įstatymą 18 metų ir vyresni suaugusieji gali turėti iki 7 gramų kanapių, auginti ne daugiau kaip keturis augalus ir namuose laikyti iki 50 gramų. Tačiau vis dar taikomos baudos ir baudžiamosios sankcijos asmenims, pagautiems turintiems didesnį nei leistiną kiekį. Malta 2018 m. pradėjo leisti gydytojams išrašyti medicininę marihuaną.

Nors šiuo teisės aktu nebuvo sukurta reguliuojama rekreacinė rinka, jame leidžiama steigti pelno nesiekiančius kooperatyvus, kuriuose asmenys gali įsigyti iki 50 gramų produkto per mėnesį. Tačiau praėjus beveik metams po įstatymo priėmimo, pasak legalizavimą propaguojančios grupės „Releaf Malta“ prezidento Andrew Bonello, nė vienas piktžolių kooperatyvas dar neatvėrė savo durų.

„Nors ir pripažįstame, kad įvyko nemažai teigiamų pokyčių, negalima teigti, kad Malta legalizavo kanapes“, – elektroniniame laiške sakė A. Bonello. „Toli gražu ne!“

Nyderlandai jau seniai tapo kanapių ieškančių turistų traukos vieta dėl garsiųjų Amsterdamo kofeterijų, kuriose klientai gali nusipirkti ir parūkyti žolės. Tačiau priešingai nei teigiama apie liberalią šalies reputaciją kanapių politikos srityje, marihuanos gamyba niekada nebuvo legali. Kavinės gauna produktus iš nelicencijuotų gamintojų, o valdžios institucijos į tai žiūri pro pirštus. Tačiau kai kuriems vietos pareigūnams, tokiems kaip Amsterdamo merė Femke Halsema, jau atsibodo žolės ištroškę lankytojai, todėl ji siekia uždrausti ne gyventojams globoti kofeishopus, nors spalio mėnesį jos planui balsų pritrūko.

Tuo tarpu federalinė vyriausybė vykdo bandomąją programą, pagal kurią ketverius metus dešimtyje vidutinio dydžio miestų bus eksperimentuojama su reguliuojama gamyba. Vyriausybė pradėjo teikti paraiškas bandomajai programai 2020 m., tačiau jos pradžia vis nukeliama – paskutinį kartą į 2023 m. Programoje „nėra politinės atsakomybės“, nes koalicinėje vyriausybėje yra partijų, kurių požiūriai į kanapes labai skiriasi, paaiškino Blickmanas, todėl bandomoji programa tapo niekam nepatinkančiu kompromisu.

Portugalijoje kanapės – ir visi kiti narkotikai – dekriminalizuotos nuo 2001 m. Asmenys, turintys iki 25 g augalinės medžiagos arba 5 g hašišo, baudžiami ne didesne nei bauda. Tačiau nėra jokių teisėtų kanalų, kuriais būtų galima įsigyti šio narkotiko pramoginiais tikslais. Nuo 2018 m. medicininė marihuana yra legali, jai vartoti reikia gydytojo recepto. Dėl palankaus klimato šalis taip pat tapo kanapių auginimo židiniu – Kanados bendrovės, tokios kaip „Tilray“ ir „Aurora Cannabis“, čia įkūrė auginimo įmones.

Birželio mėnesį šalies įstatymų leidžiamoji valdžia patvirtino medicininės marihuanos įstatymą – tai reiškia, kad iki metų pabaigos žolę gali būti galima įsigyti su receptu. Tačiau rekreacinės marihuanos vartojimas ir pardavimas tebėra neteisėti.

Ispanija buvo viena iš pirmųjų Europos šalių, kurioje marihuanos vartojimas rekreaciniais tikslais buvo dekriminalizuotas. Nuo to laiko įvairiose provincijose žolės platinimo klausimai sprendžiami skirtingai.

Visiškai legalios rinkos nėra, tačiau tam tikruose regionuose leista steigti „kanapių klubus“, kurių nariams leidžiama įsigyti marihuanos prisidengiant kooperatyvu. Kitose Ispanijos dalyse tebeveikia gyvybinga nelegali rinka.

Šveicarija laikosi atsargaus, į mokslinius tyrimus orientuoto požiūrio į kanapių legalizavimą. Šių metų rugpjūtį šalis leido gydytojams skirti medicininę marihuaną. Tačiau produktų, kurių THC stiprumas viršija 1 proc., naudojimas rekreaciniais tikslais tebėra draudžiamas.

Vis dėlto šalis pradeda keletą bandomųjų projektų, kuriais siekiama išbandyti reguliuojamą rekreacinių kanapių pardavimą.

Pirmasis toks eksperimentas turėjo prasidėti rugsėjo mėnesį Bazelyje, į jį įtraukta 370 asmenų, kurie šiuo metu vartoja kanapes. Tyrimo dalyviai galės vaistinėse įsigyti kanapių produktų, įskaitant, kurių THC stiprumas svyruoja nuo 5 iki 17 proc. Dalyviai kas šešis mėnesius turės užpildyti apklausą apie vartojimo įpročius ir psichinę bei fizinę sveikatą.

Daugiau bandomųjų projektų planuojama įgyvendinti Berne, Ciuriche ir Ženevoje.

Šveicarijos skaičiavimais, šiuo metu šalyje yra 220 000 nuolatinių kanapių vartotojų. Tačiau 2008 m. rinkėjai atmetė pasiūlymą dekriminalizuoti šį narkotiką – tai buvo antras kartas, kai tokia priemonė buvo atmesta.