Ar Lietuvai bus priimtina, kad „Dožd“ eteryje nuskambėjo palaikymas Rusijos kariams, kurie dalyvauja kare Ukrainoje ir žudo žmones?
„Dožd“ savo laidas iš Latvijos pradėjo transliuoti maždaug prieš pusmetį, nes Kremlius jį paskelbė „užsienio agentu“.
Atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai, tačiau praėjusią savaitę kanalo žurnalistas Aleksejus Korosteliovas paragino palaikyti Rusijos karius, kariaujančius Ukrainoje, vadino juos „mūsų vaikinais“ ir net kvietė rinkti informaciją, ko jiems labiausiai stinga ir kokiomis baisiomis sąlygomis jiems tenka kariauti.
Negana to, jau įsiplieskus skandalui Latvijoje ir daugelyje šalių, kurios palaiko Ukrainą, A.Korosteliovas savo socialiniame tinkle „Twiterr“ parašė, esą būtų buvę gerai, „jei Kijevas būtų paimtas per tris dienas, tuomet ir aukų būtų buvę mažiau“.
Po tokių žurnalisto komentarų Latvija atėmė licenciją iš „Dožd“, bet jo vadovai tokį sprendimą laiko itin griežtu, o gal net – nepagrįstu.
Lrytas.lt pabandė pasiaiškinti, kokios „Dožd“ veiklos perspektyvos, ar iš tikrųjų tai, ką eteryje kalbėjo A.Korosteliovas – tik jo asmeninė nuomonė, ar ir kanalo? O gal – klaida?
Išryškėjo svarbi problema
Žinomas buvęs Rusijos televizijos žurnalistas, jau daugiau nei penkiolika metų gyvenantis Ukrainoje, o prasidėjus karui pradėjęs transliuoti savo vardo laidas internete, Jevgenijus Kiseliovas, komentuodamas skandalingus „Dožd“ žurnalisto komentarus teigė, kad ši istorija išryškino fundamentalią Rusijos opozicinės žurnalistikos bei visuomenės ir priešiškai Kremliaus politikos atžvilgiu nusiteikusių politikų problemą: „ Kas mes – šiuo metu? Vardan ko mes dirbame? Jiems visiems būtina išspręsti savęs identifikavimo problemą.
Esant tokiai situacijai, kai Rusija išprovokavo beprotiškai žiaurų, nežmonišką, kruviną karą prieš Ukrainą, Rusiją drąsiai galima vadinti šalimi agresore. Juk ji, pažeisdama daugybę tarptautinių susitarimų, vykdo ne tik karinius nusikaltimus, bet ir šluoja nuo žemės paviršiaus Ukrainos miestus bei kaimus.
Todėl rusai, atsidūrę emigracijoje Europoje ar kitose šalyse arba negalintys išvykti iš Rusijos, vis dėlto privalo nedviprasmiškai apsispręsti, ar jie – Ukrainos šalininkai, ar nori, kad šį karą Vladimiras Putinas pralaimėtų, ar stengiasi sėdėti tuo pat metu ant dviejų kėdžių – lyg ir viskas negerai, ką Putinas daro, bet, kita vertus, gaila mūsų mobilizuotų vaikinų“.
J.Kiseliovas taip pat įsitikinęs, kad Rusijos žurnalistai šiuo metu neturi ne tik profesinės, bet ir moralinės teisės tiražuoti įžūlų melą bei propagandą, kaip, neva objektyvią informaciją. Tai, J.Kiseliovo įsitikinimu – nusikalstama.
„Man nesuprantama, kodėl kai kurie mano kolegos Rusijoje ant vienos svarstyklių pusės deda Ukrainos lyderių pareiškimus, o ant kitos – įžūlų Putino ir jo budelių melą“? – nevengė griežtų apibendrinimų J.Kiseliovas.
Galimas tik vienas pateisinimas
Vertindamas „Dožd“ žurnalisto A.Korosteliovo tiesioginiame eteryje girdėtus raginimus padėti Rusijos kariams, kariaujantiems Ukrainoje, J.Kiseliovas tvirtino, kad bandant žurnalistą dėl to pateisinti galima pasiremti tik vienintele versija: „Man buvo pasakojama, esą tiesioginio eterio metu, įvykusi tam tikra pauzė. Iš savo patirties žinau, kad iš tikrųjų taip gali nutikti. Galėčiau patikėti, kad tos pauzės metus žmogus (A.Korosteliovas – Red.) ėmė nevykusiai improvizuoti apie kažkokį internetinį paštą, į kurį plaukia žinios apie nevykusią mobilizaciją Rusijoje.
Tačiau tai, apie ką jis kalbėjo toliau, byloja, kas jo galvoje – košė, kad jis neturi savo pozicijos dėl karo Ukrainoje, kad neturi moralinių vertybių įvertinti tuos rusus, kurie išėjo į karą ir kad nėra absoliučiai jokių galimybių juos pateisinti.
Galbūt namuose virtuvėje jų, kaip žmonių, ir galima pagailėti, gal net tyliai ašarą nubraukti, tačiau viešai raginti jų gailėtis – tiesiog pasibaisėtina“.
J.Kiseliovas, kaip patyręs žurnalistas, įsitikinęs, kad šiuo metu žiniasklaidos priemonėms skleidžiant žinias Rusijos auditorijai apie karą Ukrainoje, privalu tik viena – raginti ir pasakoti, kaip visais įmanomais būdais išvengti mobilizacijos, nepatekti į okupacinės Rusijos armijos gretas o, jei jau nepavyko to išvengti, kaip dezertyruoti arba pasiduoti į nelaisvę ir pereiti į ukrainiečių pusę.
Buvo pagrindo atimti licenciją
„Manyčiau, kad kolegos latviai turėjo pagrindo stabdyti „Dožd“ kanalo licenciją. Ypač žinant tai, kad Latvijos Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) šalies specialiųjų tarnybų buvo įspėta dėl „Dožd“ grėsmės nacionaliniam saugumui.
Apie detales kalbėti negalėčiau, tačiau puikiai žinoma, kad visose Europos Sąjungos šalyse tiek išduodant licenciją (užsienio žiniasklaidos priemonėms – Red.), tiek ją atimant, kreipiamasi į tam tikras tarnybas dėl informacijos. Matyt, ta informacija buvo papildomas argumentas stabdyti licenciją „Dožd“ kanalui“, – bendraudamas su lrytas.lt kalbėjo Lietuvos Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius, anksčiau dirbęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje ir nuolat bendraujantis su Latvijos kolegomis.
Vertindamas „Dožd“ žurnalisto A.Korosteliovo komentarus D.Radzevičius atkreipė dėmesį į problemą, kurią šis Rusijos kanalas tarsi bando apeiti arba ją nutylėti: „Pirmiausia – karas Ukrainoje. Jei nebūtų karo, nebūtų skandalo dėl licencijos, kaip ir „Dožd“ žurnalistų pozicijos dėl karo, kurios jie iki šiol nėra išsigryninę.
Be to, kai „Dožd“ gavo licenciją Latvijoje, kanalas tapo Latvijos televizija. Tačiau stebėdamas situaciją, kai licencija buvo atimta, mačiau, kad šis kanalas save vis dar laiko Rusijos žiniasklaidos priemone, negalinčia dirbti Rusijoje, bet ieškančia galimybės dirbti Europoje.
Gaila, kad „Dožd“ vadovybė ir darbuotojai nesuprato, kad tapę Latvijos žiniasklaidos priemone jie privalo laikytis ne pusinės ar kažkokios kitokios pozicijos Rusijos, kaip agresorės dėl karo Ukrainoje ir terorizmą remiančios valstybės, atžvilgiu, o paisyti Latvijos įstatymų bei nuostatų. Bent jau A.Korosteliovo pozicija ne kartą buvo priešiška Ukrainai ir ją palaikančioms šalims. Tokių jo komentarų ir pats esu matęs ne vieną“.
D.Radzevičius taip pat priminė, kad „Dožd“ dar rugsėjį žadėjo įvykdyti Latvijos jam suteiktos licencijos reikalavimą titruose versti savo laidas į latvių kalbą, kuri yra valstybinė. Tačiau iki šiol to taip ir neįvykdė. Esama ir daugiau dalykų, kurių „Dožd“ pagal turėtą licenciją nepaisė.
Vertindamas Lietuvos politiniuose kuluaruose vykstančias diskusijas, esą „Dožd“ reikėtų įsileisti dirbti Lietuvoje, Žurnalistų sąjungos vadovas pastebėjo, kad šis televizijos kanalas gali prašyti licencijos ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose pasaulio šalyse: „Teisinių kliuvinių tam nebūtų, o problema dėl grėsmių nacionaliniam saugumui sprendžiama kiekvienoje valstybėje individualiai.
Kalbant apie politikų advokatavimą žurnalistams, derėtų suprasti, kad tai nėra į naudą jokiam žurnalistui ar žiniasklaidos priemonėms. Politinis angažuotumas sukuria nuostatą, kad žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės nėra objektyvūs. O juk „Dožd“ save laikė ir tebelaiko nepriklausomu televizijos kanalu“.
Kalbėdamas apie Rusijos žurnalistus, kurie pabėgę nuo V.Putino režimo dirba Lietuvoje, D.Radzevičius prisiminė ir aršių Kremliaus kritikų Aleksejaus Navalno bei Michailo Chodorkovskio komandų, ir uždaryto laikraščio „Novaja gazeta“ atstovus: „Jie yra pavyzdys, kaip galima prisitaikyti dirbti kitoje šalyje. Buvęs „Dožd“ darbuotojas ir ne be priežasties jį palikęs, Konstantinas Egertas, atvykęs į Lietuvą iš karto po Krymo okupacijos su šeima, net įstojo į mūsų Žurnalistų sąjungą ir iš Vilniaus sėkmingai dirba Vokietijos televizijoje „Deutsche Welle“ korespondentu“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis negirdėjo, kad kas nors iš mūsų šalies politikų siektų suteikti galimybę „Dožd“ dirbti Lietuvoje: „Bet kiekvieną rusą esu linkęs vertinti individualiai. Labai greitai galėtumėm ir lietuvius suskirstyti į gerus ir blogus.
Jei mes vis dėl to siekiame pokyčių Rytų erdvėje, norime atsikratyti V.Putino režimo, privalome turėti savo ausis, savo akis, savo išmintį. Taip pat linkėčiau neprarasti gebėjimo mąstyti, žinoti ir veikti Rusiją. O tam reikia turėti ten kontaktų bei pažinčių“.
Latvija „Dožd“ atžvilgiu pasielgė neišmintingai?
„Buvau, esu ir būsiu „Dožd“ žiūrovas. Šis kanalas niekur nedingo ir toliau tęsia savo darbą, tik iš jo atimta licencija televiziniam eteriui, bet jis turi galimybę transliuoti savo laidas socialiniame tinkle „YouTube“ , į kurį jį iš vienos fronto pusės įstūmė Rusijos vyriausybė, o iš kitos – Latvija“, – lrytas.lt kalbėjo žinomas Rusijos dokumentinių filmų kūrėjas, nuo pat Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos 2014 m. apsigyvenęs Latvijoje, Vitalijus Manskis.
Jis mano, kad Latvijos institucijos suklydo atimdamos iš „Dožd“ licenciją, nors formaliai tokių priežasčių ir būta: „Juk policininkai, sustabdę kelių pažeidėją, gali atimti teises, skirti baudą arba įspėti ir paleisti. Tie pažeidimai, kuriuos įvykdė „Dožd“, ir de facto, ir de jure neatspindi kanalo pozicijos.
Budėjusio redaktoriaus eteryje parodytas Europos žemėlapis, kuriame Krymas – Rusijos dalis, viso labo – techninė klaida. O komentaras (A.Korosteliovo – Red.) apie tai, kad reikia padėti Ukrainoje kariaujantiems rusų kareiviams, kategoriškai nesietinas su kanalo pozicija, nes „Dožd“ kiekvieną dieną svariais argumentais savo žiūrovams įrodinėja, kad karas Ukrainoje – Rusijos Federacijos nusikaltimas, o žmonės, kurie vyksta į Ukrainą kariauti – nusikaltėliai.
Gal tas vedėjas (A.Korosteliovas – Red.) pavargo, gal buvo alkanas, gal blogai jautėsi ir dėl to pasiklydo tarp savo žodžių. „Dožd“ dar iki jam pateikiant pretenzijas, tą komentarą savo platformoje panaikino. Negana to, žurnalistą (A.Korosteliovą – red.) atleido iš darbo, nepaisant to, kad jis televizijoje dirbo devynerius metus ir ne kartą buvo Rusijos valdžios suimtas“.
Gyvendamas Maskvoje V.Manskis daugelį metų dirbo pagrindiniuose televizijos kanaluose, rengdamas įvairias laidas, todėl puikiai išmano televizijos darbo ypatumus. Paklaustas, kodėl pakankamai netrumpą A.Korosteliovo komentarą nebuvo įmanoma „Dožd“ eteryje išjungti, aiškino, kaip dirba ši televizija: „Dožd“ šiuo metu dirba kasdien tiesiog klūpėdamas – laidų vedėjai dirba Tbilisyje, pagrindinė redakcija – Rygoje, o techniniai darbuotojai – Amsterdame.
Kas ir kodėl to nelemto komentaro metu nesėdėjo prie kontrolinio pulto, neaišku. Tas vedėjas (A.Korosteliovas – Red.) kalbėjo improvizuodamas ir užimdamas eterio laiką, nes laukė, kol prisijungs kažkoks laidos svečias. Galbūt tas jo komentaras išėjo visiškai nesąmoningas? Taip juk irgi gali atsitikti“.
V.Manskis prisipažino sulaukęs itin griežtų savo draugų iš Ukrainos vertinimų dėl komentarų „Dožd“ eteryje. Tačiau, pasak jo, kai kalba pasisuko apie tai, ar iš tikrųjų galima šios televizijos veiklą nuo 2014 m. vertinti tik pagal tą nelemtą A.Korosteliovo komentarą, daug kas iš jo bičiulių ukrainiečių susimąstė.
„Negi po to, kai tas žurnalistas buvo atleistas iš darbo, o „Dožd“ vadovybė už jo komentarą atsiprašė, dar kažkam reikėtų apsipilti benzinu ir susideginti prie kurios nors Europos šalies vyriausybės, siekiant įrodyti, kad Rusijos valdžia – nusikaltėliai?
Mano galva situacija absoliučiai – nesudėtinga: jei kažkam reikia parodyti, kad visi žmonės, kurie kalba rusiškai – nusikaltėliai, tuomet iš tikrųjų „Dožd“ veiklą reikia uždrausti. Tačiau tiems, kurie suvokia, kad žmogus vertinamas ne pagal jo tautybę ir kalbą, o pagal tai, ką jis daro ir kaip galvoja, visiškai aišku, kad „Dožd“ atlieka nepaprastai svarbų darbą kovoje su Putino režimu. Ir Putinas, ir jo režimas – mūsų bendri priešai, o draudimas dirbti „Dožd“ tik dar labiau juos sustiprins“, – įsitikinęs V. Manskis.
Svarsto, kaip toliau dirbti?
„Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko teigė, kad dar svarstoma, ar kreiptis į teismą dėl licencijos atėmimo. Kai po kelių savaičių Latvijoje įsitęsės draudimas „Dožd“ televizijos transliacijai, jis taip pat nebebus matomas visoje Europos Sąjungoje.
Lrytas.lt bandė susisiekti su viena iš „Dožd“ įkūrėjų Natalija Sindejeva, tačiau į prašymą pakomentuoti susidariusią situaciją Latvijoje ji neatsiliepė.
