Jis kalbėjo atsakydamas į žurnalisto klausimą, kuris paprašė jo patikslinti šios savaitės pradžioje paskelbtą pareiškimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo.
Praėjus kelioms dienoms po perspėjimo, kad branduolinio karo pavojus didėja, tačiau Rusija nesiruošia smogti pirmoji, kalbėdamas V. Putinas teigė, kad Maskva svarsto, ar priimti tai, ką jis pavadino Vašingtono prevencinio smūgio koncepcija.
„Visų pirma, Jungtinės Valstijos turi prevencinio smūgio koncepciją. Antra, jos kuria nuginkluojančio smūgio sistemą“, – sakė V. Putinas Kirgizijoje.
Anot jo, Maskvai gali tekti pagalvoti apie JAV „idėjų, kaip užtikrinti savo saugumą“, perėmimą.
„Mes tik galvojame apie tai, – teigė jis. – (...) Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio koncepcija, o mes – ne, tai vis dėlto verčia mus susimąstyti, kokią grėsmę mums kelia tokios idėjos.“
V. Putinas sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.
Trečiadienį V. Putinas perspėjo, kad branduolinė įtampa didėja, nors tvirtino, kad Maskva nebus pirmoji, kuri dislokuos atominius ginklus.
Kartu jis teigė: „Jeigu [Rusija] jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji.“
Tą pačią dieną JAV valstybės departamentas papriekaištavo Rusijos vadovui, sakydamas, kad „bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos“.
Dešimtmečius iš visuomenės sąmonės išstumtas branduolinio karo košmaras vėl išryškėjo po to, kai vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o tai rodo, kad šaltojo karo laikų pasaulinio saugumo architektūra iširo.
Maskvai puolimui atsidūrus nepalankioje padėtyje, karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.
