Vidaus reikalų ministerijos teigimu, Vokietijoje įsteigti centrai neturi nuolatinių biurų ir jų valdymu užsiima privatūs asmenys iš Kinijos diasporos.
„Kinijos valdžios institucijos neturi vykdomųjų įgaliojimų (Vokietijos teritorijoje), – atsakydama į įstatymų leidėjų klausimą ketvirtadienį pareiškė ministerija. – Vokietijos vyriausybė šiuo klausimu palaiko ryšį su Kinijos ambasada“.
Anksčiau šiais metais Ispanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Safeguard Defenders“ pareiškė, kad Kinija visame pasaulyje įsteigė 54 užjūrio policijos nuovadas, kurios naudojamos siekiant susidoroti su Kinijos komunistų partijos kritikais.
Vokietijos parlamento narė Joana Cotar, kurios užklausa lėmė, kad tokia informacija buvo atskleista, sakė, kad tai yra „visiškas skandalas“, nes vyriausybė atskleidė informaciją tik tada, kai buvo paprašyta, ir kad ji „tiesiog sutinka“ su tokių nuovadu egzistavimu.
„Jei jie elgtųsi pagal įstatymus, šios struktūros, kad ir į ką jos būtų panašios, būtų nedelsiant uždarytos“, – sakė ji.
Vokietija priėmė žymius Kinijos disidentus, įskaitant rašytoją Liao Jivu, kuris Kinijoje buvo kalinamas Kinijoje už savo kritiškus kūrinius, ir Nobelio taikos premijos laureato Liu Siaobo žmoną Liu Sia.
Tarptautinis susirūpinimas dėl nuovadų vis labiau didėja. Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras pranešė, kad Kinija uždarė du tokius centrus Prahoje.
Nyderlandų valdžios institucijos spalio mėnesį pareiškė, kad tiria pranešimus apie mažiausiai du Nyderlanduose esančius centrus, kuriuos Pekinas naudoja disidentams persekioti.
O anksčiau šį mėnesį Pekino ambasadorius Otavoje buvo iškviestas į teismą dėl pranešimų apie Kinijos kuriamas nuovadas Toronto rajone.
Kinija neigia vykdanti policijos operacijas užsienyje, sakydama, kad tokie kitose šalyse esantys „tarnybiniai skyriai“ reikalingi tam, kad padėtų Kinijos piliečiams atsinaujinti vairuotojų pažymėjimus ir panašiems tikslams.
