Jungtinės Valstijos užblokavo bet kokį JAV esantį tų asmenų turtą ir nustatė baudžiamąją atsakomybę už sandorius su Wu Yingjie, kuris nuo 2016 iki 2021 metų buvo Komunistų partijos Tibeto skyriaus vadovas — aukščiausias regiono pareigūnas, ir Zhang Hongbo, Kinijos policijos vadovu Himalajų regione nuo 2018 metų, kuris, kaip manoma, vis dar dirba šiose pareigose.
Sankcijos paskelbtos nepaisant to, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykinai sumažėjo po to, kai praėjusį mėnesį Balyje susitikę prezidentai Joe Bidenas ir Xi Jinpingas susitarė stiprinti dialogą.
Wu Yingjie vadovavo „stabilumo“ politikai Tibete, kuri apėmė „rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteismines egzekucijas, fizinį smurtą, savavališkus areštus ir masinius sulaikymus“, teigiama Iždo departamento pareiškime.
„Wu [Yingjie] kadencijos metu taip pat buvo tokių pažeidimų kaip prievartinė sterilizacija, priverstiniai abortai, religinių ir politinių laisvių suvaržymai ir kalinių kankinimai“, – nurodoma jame.
Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.
Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.
Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.
Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.
Pastaraisiais metais tarptautinės bendruomenės dėmesio centre vis dažniau atsiduria į šiaurę nuo Tibeto esantis Sindziangas, kur, Jungtinių Valstijų teigimu, Kinija vykdo genocido politiką prieš uigūrus ir kitus daugiausia musulmonus, tiurkiškai kalbančius žmones.