Iš pažiūros B.Griner ir V.Butas kaltinami absurdiškai skirtingais nusikaltimais. B.Griner buvo nuteista kalėti Rusijos pataisos kolonijoje po to, kai buvo pagauta su vienu gramu kanapių aliejaus. Tuo tarpu V.Butas, kaip įtariama, yra produktyviausias pastarųjų dešimtmečių ginklų prekeivis, kurstęs konfliktus Afrikoje ir už jos ribų bei JAV teismo nuteistas už sąmokslą nužudyti amerikiečius.
Tačiau aplinkybės ir abiejų pusių politinis spaudimas šį disbalansą pakeitė. B.Griner amerikiečiams tapo svarbi – remiantis jos nekaltumo teiginiais ir akivaizdžiu jos, kaip geopolitinės įkaitės, pasisavinimu Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, – todėl J.Bideno administracija buvo įpareigota pradėti derybas su Kremliumi pačiu blogiausiu JAV ir Rusijos santykių momentu bent jau nuo Šaltojo karo pabaigos.
Didesnė mįslė visuomet buvo pernelyg didelė V.Buto svarba Rusijai. Kaip vienas žmogus gali būti toks vertingas Maskvai, kad ji dešimtmečius visais įmanomais būdais siekia jį išlaisvinti, ir kartu būti tik nekaltas ir nelaimingas pasaulio pilotas ir prekybininkas, kaip jis pats teigė? Kas yra šis viską neigiantis vyras?
CNN kalbino V.Butą jau 2009 m., kai jis buvo įkalintas Bankoke. Jis – iškalbus ir charizmatiškas poliglotas, galintis be galo rapsodiškai pasakoti apie visą sąrašą politinių veikėjų, su kuriais palaiko asmeninius ryšius visame pasaulyje.
„Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose V.Butas nufilmuotas Konge ir visoje Afrikoje, kur jis buvo gana arti ten vykstančių konfliktų. Daugybė analitikų ir Jungtinių Tautų tyrimų jį kaltina šaunamųjų ginklų platinimu šiame žemyne devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau jis tai neigia.
Buvo kaltinimų, kad jis net apginklavo „Al Qaeda“, bet jis tai taip pat neigė. Buvo nedaug dalykų, kuriais jis nebuvo kaltinamas, ir nedaug dalykų, kurių jis neneigė. Jis tapo savotišku baugintoju, apie jį sukurtas filmas „Karo Dievas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage'as“, – rašo CNN žurnalistas
Štai kokia yra V.Buto karjeros istorija – žmogaus, kuris tapo žinomas kaip „Mirties pirklys“. Tai, už ką jis 14 metų praleido kalėjime ir dėl ko buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, buvo sudėtinga JAV narkotikų kontrolės agentūros surengta operacija, kurios metu jis buvo apgautas ir sutiko tiekti ginklus JAV agentams, apsimetusiems Kolumbijos teroristais – ginklus, skirtus amerikiečiams žudyti. Keista, kad po visų nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas V.Butas, vienintelis, už kurį jis sėdo į kalėjimą, buvo sąmokslas, o ne realus veiksmas.
Be abejo, jis tikrai yra pilotas ir verslininkas. Jis buvo karinis vertėjas, turintis sovietinę praeitį. Tačiau yra įtarimų, kad jis dirbo Rusijos žvalgyboje ir tapo jai vertingu veikėju tiekiant ginklus visame pasaulyje, kad sustiprintų Maskvos geopolitinius tikslus. Taip pat būta įtarimų, kad jis tarnavo kartu su aukšto rango rusais, kurie dabar yra artimi prezidentui Vladimirui Putinui. Tai galėjo paaiškinti, kodėl amerikiečiai intensyviai jo ieškojo. Jis niekada nebuvo „niekas“ – nepriklausomas veikėjas.
V.Butas ir jo aplinka visada buvo labai paslaptingi. Jis visuomet tikino esąs nekaltas, bet pripažino, kad jo gyvenimas buvo įdomus.
Garsus tuo, kad pardavinėjo ginklus abiem to paties konflikto pusėms, V.Butas buvo JAV žvalgybos tarnybų akiratyje ir daugelį metų jam buvo taikomos įvairios sankcijos, tačiau dažniausiai jam pavykdavo pasislėpti nepastebimai.
Galiausiai nuo jo sėkmė nusisuko, kai 2008 m. jis buvo suimtas Tailande per Tailando policijos, JAV ir Interpolo surengtą operaciją. Po dvejų metų jis buvo išduotas JAV.
V.Butas visada neigė, kad savo krovinių gabenimo oru verslą naudojo ginklų kontrabandai, taip pat neigė savo tariamus ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Šiandien labiau stebina tai, kad šis apsikeitimas įvyko Rusijos invazijos į Ukrainą ir žiaurios jos agresijos metu. Tai byloja apie du dalykus: kad Maskva ir Vašingtonas gali daryti verslą net tada, kai Rusijos bombos žudo nekaltus Ukrainos civilius, o Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai ginklus, kuriais žūsta rusų kariai, ir kad branduolinės galybės gali dirbti kitais opiais klausimais, kol skraido kulkos.
„Tai naudinga visiems žemės gyventojams. Tai reiškia, kad vyrauja šaltas protas, o pagrindiniai interesai laimi“, – rašo CNN.
Tai taip pat rodo tam tikrą V.Putino silpnumą. Tuo metu, kai jis aršiai demonstruoja branduolinę retoriką prieš Vakarus, jis taip pat sutinka sudaryti aukšto lygio diplomatinį sandorį, kad susigrąžintų Rusijos elitui, žvalgybos bendruomenei ir nacionaliniam pasididžiavimui itin svarbią ir sudėtingą figūrą.
Tai žmogus, apie kurį daugelis paprastų rusų gali būti girdėję, ir jis neabejotinai yra mitologiškai svarbus Rusijos elitui. Jis nėra tas, kurį Maskva – perfrazuojant bjaurų Rusijos invazijos, kurios metu šimtai karių kūnų liko išmėtyti mūšio lauke, šūkį – „paliktų užnugaryje“.
Būtent tokių žmonių palankumą V.Putinas dabar nori užsitikrinti. Sandoris taip pat galėjo būti labiau savanaudiškas: Daug kas mano, kad kai V.Butas tarnavo Afrikoje, jis palaikė glaudžius ryšius su Rusijos elito nariais, dabar artimais V.Putinui (nors V.Butas ir tai neigė). Ar todėl JAV skyrė tiek laiko ir pinigų jam sulaikyti? Ar jos manė, kad jis išsisuks? Galbūt niekada nesužinosime.
Taip, tai yra V.Putino pergalė, tačiau ji pasiekta jo silpnumo atskleidimo ir poreikio išlaikyti pasitenkinimą kariniu elitu, kuriuo jis remiasi, kaina.
Beje, V.Buto sugrįžimą į Rusiją ketvirtadienį pasveikino keli aukšti vyriausybės pareigūnai, įskaitant Valstybės Dūmos deputatą Leonidą Sluckį, kuris V.Buto areštą pavadino „absoliučiai neteisėtu“ ir pažadėjo atšvęsti ginklų prekeivio grįžimą į „tėvynę“ pakviesdamas jį į specialią Rusijos Valstybės Dūmos sesiją.
„Viktoras drąsiai ir atkakliai atlaikė visus išbandymus ir neregėtus vargus, su kuriais susidūrė tuose Amerikos požemiuose. Mes laukiame jo sugrįžimo... Mes neapleidžiame savųjų“, – ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale rašė L.Sluckis.
Parengta pagal CNN ir „The Moscow Times“ inf.
