Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.
Dvi neturtingesnės Europos Sąjungos šalys, Bulgarija ir Rumunija, nori užtikrinti sklandesnę prekybą su likusia Europos dalimi, tačiau dėl jų susirūpinimą reiškia Austrija, ypač dėl migracijos iš trečiųjų šalių.
„Stojimas į Šengeno erdvę buvo atidėtas dešimtis kartų. Netikiu tuo nė sekundės!“ – sakė vairuotojas Alexandru Birnea, kurio sunkvežimis įstrigo keturių kilometrų ilgio eilėje Džurdžu pasienio poste, skiriančiame Bulgariją ir Rumuniją.
Įstojus į Šengeno zoną, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai judėti po 26 valstybes nares, tūkstančių sunkvežimių vairuotojų, pavyzdžiui A. Birnea, keliaujančių per Rytų Europą, gyvenimas taptų daug lengvesnis.
„Norėtume, kad šiose nesibaigiančiose eilėse nereikėtų gaišti tiek daug laiko“, – apgailestavo A. Birnea ir pridūrė, kad tai „mūsų įmonėms taip pat daug kainuoja“.
Austrijos veto
Visi trys Bukarešto, Sofijos ir Zagrebo prašymai prisijungti prie Šengeno zonos teikiami jautriu Europai metu, nes nelegali migracija ir COVID-19 pandemija paskatino bloko šalis atnaujinti sienų kontrolę.
Nepaisant to, kad Bulgarija ir Rumunija atitinka visus techninius stojimo kriterijus, jos susidūrė su kai kurių valstybių narių pasipriešinimu, nes ES ne kartą kritikavo jas dėl teismų reformos ir kovos su korupcija.
Švedija ir Nyderlandai, iš pradžių nepritarę idėjai išplėsti Šengeno erdvę priimant Bulgariją ir Rumuniją, pastaraisiais mėnesiais persvarstė savo pozicijas ir pritarė Bukarešto priėmimui.
Kita vertus, Austrija tapo griežčiausia abiejų pateiktų pasiūlymų priešininke, smerkdama netinkamą ES išorės sienų apsaugą, dėl kurios per abi šalis keliauja itin didelis migrantų skaičius, tai įvardydama kaip didžiausią kliūtį.
Rumunijos vidaus reikalų ministras Lucianas Bode atmetė Austrijos teiginį.
„Migracijos srautai eina ne per Rumuniją, o daugiausia per Serbiją“, – sakė L. Bode, nurodydamas, kad Europos agentūra „Frontex“ sausio–spalio mėnesiais užregistravo daugiau kaip 128 tūkst. migrantų, keliaujančių Vakarų Balkanų maršrutu.
„Tikimasi neįmanomo“
Nors Nyderlandai linkę Rumunijai uždegti žalią šviesą, jie, kaip ir Austrija, ir toliau nerimauja dėl Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės.
Praėjusią savaitę Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė norįs būti tikras, kad niekas negalės „kirsti sienos su 50 eurų banknotu“, tuo užsitraukdamas Bulgarijos vyriausybės rūstybę.
Bulgarijos vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas greitai atmetė „įžeidžiančias“ ir „diskriminuojančias“ pastabas, pabrėždamas „išskirtines pastangas įvykdyti Europos partnerių reikalavimus“.
„Iš skurdžiausios ir labiausiai korumpuotos ES šalies tikimasi neįmanomo: neleiskite migrantams vykti per šalį, bet suteikite prieglobstį kiekvienam atvykstančiam migrantui“, – komentavo Bulgarijos savaitraštis „Capital“.
Rumunijos politikos mokslų profesorius Sergiu Miscoiu ketvirtadienį įvertino, kas pastatyta ant kortos.
Nepritarimas narystei „sustiprintų euroskeptikus, ypač Bulgarijoje, kurioje per pastaruosius dvejus metus jau įvyko ketveri rinkimai“, sakė S. Miscoiu.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, regis, pritarė šiai pozicijai, sakydamas, kad nesėkmė yra „ne išeitis“, ir įspėdamas, kad jei derybos vėl žlugs, jo šalyje „padidės euroskepticizmas“.
