Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė sukurti Jungtinių Tautų remiamą „specializuotą teismą“, kuris persekiotų Rusiją už „agresijos nusikaltimą“, ir tai kol kas vienintelis konkretesnis žingsnis. Tai leistų apeiti tą faktą, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) gali tirti karo nusikaltimus Ukrainoje, bet Rusijos byloje negali teisti „vadovybės“ už agresijos nusikaltimą.
Vis dėlto išlieka rimtų abejonių, ar įmanoma įsteigti specialųjį teismą ir ar jis būtų teisėtas bei apskritai ar Kremlius ar Rusijos kariniai lyderiai kada nors bus teisiami. „Tiek teisiniu, tiek praktiniu lygiu yra didelių kliūčių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Leideno universiteto tarptautinės viešosios teisės docentė Cecily Rose.
„Politinė valia“
Pirmiausia kliūtys susijusios su pačiu tokio tribunolo įsteigimu, prireiktų pasaulio paramos, kad būtų persekiojama už karą, vykstantį Europoje. „Ar jas pavyks įveikti, priklauso nuo dalyvaujančių asmenų politinės valios. Jos nėra neįveikiamos, bet reikės įdėti pastangų“, – sakė Jeilio universiteto tarptautinės teisės profesorė Oona Hathaway.
Parama Ukrainai visame pasaulyje padidėjo, tai parodė balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje spalį, kai 143 valstybės pasmerkė Rusijos įvykdytą dalies Ukrainos aneksiją, sakė ji.
JT Generalinės Asamblėjos pritarimas greičiausiai būtų vienintelė galimybė paremti ES siūlomą teismą, nes Rusija pasinaudotų savo nuolatine vieta JT Saugumo Taryboje ir vetuotų bet kokį sprendimą.
Tačiau parama gali būti ribota, jei steigiant tribunolą dalyvaus tik Europos valstybės arba regioninė organizacija, tokia kaip ES, „nes tai siunčia klaidingą žinią apie agresijos nusikaltimą“, sakė O. Hathaway.
„Režimo pakeitimas“
Kita problema susijusi su įtariamųjų suėmimu, nes už agresijos nusikaltimą būtų patraukti tik aukščiausi politiniai lyderiai.
Rusija jau pareiškė, kad bet koks tribunolas dėl Ukrainos bus neteisėtas.
Pasak C. Rose, toks teismas „susidurs su sunkumais suimti kaltinamuosius, nes jie – dabartiniai arba buvę aukšto rango lyderiai, tokie kaip Vladimiras Putinas“.
„Jei režimas Rusijoje nepasikeis, V. Putinas ir kiti aukščiausio lygio lyderiai turėtų išvykti iš Rusijos ir tuomet juos būtų galima suimti kitoje valstybėje“, – sakė ji.
Ar V. Putinas turės imunitetą?
V. Putinas ir aukščiausio lygio pareigūnai tikriausiai būtų apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo, bent jau kol eina pareigas, o gal ir vėliau. „Jei jie išvyktų iš Rusijos, kitos valstybės, be abejonės, privalėtų gerbti šių asmenų imunitetą“, – sakė C. Rose, nors pridūrė, kad kaip tik dėl to vis dar „smarkiai diskutuojama“.
Nors JT Saugumo Taryba anksčiau nurodė valstybėms bendradarbiauti išduodant arešto orderius, pavyzdžiui, TBT byloje prieš buvusį Sudano lyderį Omarą al Bashirą, Maskva ir tokį sprendimą vetuotų. „Tad labai galimas dalykas, kad būtų teismas, bet nebūtų nė vieno sulaikyto kaltinamojo“, – naujienų agentūrai AFP sakė C. Rose.
Teisti juos už akių būtų įmanoma, bet atsirastų „visas spektras problemų“.
Kiek tai kainuos?
Finansavimas taip pat būtų problema, kaip buvo steigiant daugelį tarptautinių teismų. „Tokio teismo steigimas pareikalautų didelių išlaidų“, – sakė Hagoje įsikūrusio Assero Europos teisės instituto bendradarbė Victoria Kerr.
Nyderlandai jau pasisiūlė, kad tribunolas Rusijai galėtų būti šioje šalyje. Tačiau su finansiniais sunkumais susiduria kitas Nyderlanduose įsikūręs teismas – Specialusis Tribunolas Libanui. Jis buvo įsteigtas 2009 m. siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už buvusio Libano premjero Rafico Hariri nužudymą 2005 m., kainavo beveik milijardą dolerių ir nuteisė tik tris žmones, nė vienas jų teisme nė nepasirodė. .
Ar sužlugdytų TBT?
Būgštaujama, kad jei bus steigiamas specialusis teismas, galintis teisti už agresijos nusikaltimą, tai gali pakenkti Hagoje įsikūrusiam TBT.
TBT tiria karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, nors Rusija ir nėra jo narė, tačiau jo jurisdikciją pripažįsta Kyjivas. Speciali taisyklė sako, kad TBT neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, jei tai liečia valstybes, kurios nedalyvauja šiame teisme.
„Bet kokių būsimų nuosprendžių už šiuos nusikaltimus (karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui) svarba neturėtų būti nuvertinta ar užgožta akcentuojant agresijos nusikaltimą“, – sakė C. Rose.
