Pastarosiomis savaitėmis Rusija, siekdama priversti Ukrainą derėtis dėl taikos, masiniais smūgiais bando sunaikinti šalies energetikos infrastruktūrą. Pirmadienį buvo pranešta apie galimus naujus Rusijos smūgius energetikos ir kitai svarbiai infrastruktūrai, kuriems Maskva, regis, yra pasirinkusi savaitinį modelį, o Kijevo valdžia įspėja apie galimą žmonių evakuaciją iš sostinės.
„Jei ilgą laiką bus didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimų, mes paprasčiausiai neturėsime pakankamai išteklių, kad galėtume suteikti žmonėms reikalingą pagalbą, – teigė Tarptautinio gelbėjimo komiteto direktorė Ukrainoje Marysia Zapasnik. – Humanitarinė padėtis taps daug sunkesnė nei dabar.“
Dėl masinių Rusijos išpuolių gyventojai ir įmonės ėmė grumtis dėl dujomis varomų generatorių ir malkų. Ne pelno siekiančios pagalbos organizacijos, Jungtinės Tautos ir Vakarų sąjungininkės į šaliai siunčiamas siuntas pradėjo įtraukti žieminius drabužius, storas antklodes ir šildymo įrangą.
„Jau pradėjau naudoti buržuiką, – „The Guardian“ sakė Kateryna Sliusarchuk, 71 metų, viena iš pietų Ukrainoje esančio Chersono gyventojų, turėdama omenyje tradicinę Ukrainos namų gamybos suvirintą metalinę krosnelę, temperatūrai Chersone nukritus beveik iki nulio laipsnių. – Žinoma, turėsiu kasdien mojuoti rankomis ir ieškoti malkų, kad apsisaugočiau nuo šalčio. O tai nebus lengva, kai esu tokio amžiaus“.
Šios krosnelės, nuo kurių priklauso K.Sliusarchuk, tapo labai paklausios visoje Ukrainoje. Dabar jų taip sunku įsigyti, kad teritorinės gynybos padaliniai ėmėsi gaminti krosneles suvirindami metalo lakštus.
Atšventę miesto išsivadavimą iš Rusijos, Chersono gyventojai, ruošdamiesi sunkiai žiemai, jau pradėjo rinkti malkas – tai nėra paprasta užduotis karo nuniokotoje šalyje. Ukrainos valdžia perspėjo gyventojus neiti į mišką nepasitarus su kariškiais, nes Rusijos pajėgos pasitraukdamos galimai paliko minų, sprogmenų ir nesprogusių sviedinių. Tačiau kylant malkų kainoms daugelis neturi kito pasirinkimo, kaip tik rizikuoti. Jei minos jų nepražudys, tai gali padaryti šaltis.
Dėl padidėjusios priklausomybės nuo malkų susirūpino kai kurios Ukrainos aplinkosaugos grupės. Miškų kirtimas turtingose šalies miškingose vietovėse kėlė susirūpinimą dar prieš Rusijos invaziją. Praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis inicijavo projektą „Žalioji šalis“, kuriuo siekiama dalį šalies teritorijos apželdinti milijonu medžių.
Po Rusijos invazijos Ukrainos aplinkos ministerija išsiuntė visuomenei įspėjimus, kuriuose aiškiai nurodė, kad už neleistiną miškų kirtimą gresia baudos.
Pasak aplinkos ministro Ruslano Strileco, svarbiausia yra apsaugoti nepažeistus miškus. „Trečdalis Ukrainos miškų nukentėjo nuo karo“, – teigė jis.
R.Strilecas mano, kad neteisėtas kirtimas žiemą nebus didelė šalies problema – iš dalies dėl to, kad vyriausybė išplėtė programą, pagal kurią civiliai gyventojai aprūpinami malkomis, kad patenkintų padidėjusią paklausą.
Valstybės vykdoma programa suteikia gyventojams galimybę gauti malkų artėjančiam šildymo sezonui. R.Strilecas teigia, kad vyriausybė, atsižvelgdama į padidėjusį poreikį, daugiau nei dvigubai padidino malkų kiekį, kurį galima įsigyti.
Tačiau reikia įveikti logistikos problemas – kyla rūpesčių dėl pristatymo – kaip malkos bus gabenamos į sunkiai nukentėjusias vietoves, pavyzdžiui, Iziumą.
Visoje Ukrainoje sugadinti tiltai, keliai ir geležinkeliai, todėl daugelis žmonių nepasirengę įveikti biurokratinio malkų įsigyjimo ir pristatymo proceso, sako Iziumo, esančio tolimojoje šiaurės rytų Ukrainoje, gyventojas. Jis pageidauja neskelbti savo vardo ir pavardės, nes nelegaliai rinko medieną kaimynams.
Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės gali apsišildyti malkomis, tačiau butuose apsistoję dažnai pasikliauja senomis sovietinėmis centralizuotomis šildymo sistemomis. Verta paminėti, kad rusai subombardavo daugelį šalies šiluminių elektrinių, kurios pumpuodavo karštą vandenį į butų radiatorius.
60 metų Olesia Kokorina gyvena aštuntame pilko sovietinių laikų daugiabučio aukšte Chersono pakraštyje. Kaip ir daugelis, ji gyvena be šviesos, vandentiekio ir elektros.
„Sunku nešti vandenį laiptais į namo viršų, – sakė ji „Observer“. – Bet aš nenoriu išeiti, nes mano butas bus apiplėštas. Kalbant apie šildymą, tikrai neturiu sprendimo. Tikiuosi, kad jie greitai išspręs šią problemą, nes naktimis temperatūra ėmė smarkiai kristi.“
Nuo pietų Ukrainoje esančio Chersono miesto fronto linija nutolusi už mažiau nei kilometro, o sunkios kovos tęsiasi. Gyventojai žino, kad miesto ateitis priklauso nuo vykstančio mūšio kitoje Dnipro pusėje: antroji regiono elektrinė yra ten, Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, ir neveikia. Kol jos lieka Maskvos rankose, viltys atkurti elektros, šilumos ir vandens tiekimą miestui yra tolimos.
„Nėra nei vandens, nei dujų“, – „The Guardian“ kalbėjo 55 metų Iryna Gololobova. – Vietos valdžia mums žada, kad kai tik galės, įjungs šildymą. Bet kas žino? Jie sako, kad šiluminei stočiai reikia generatorių, o vėliau įjungs elektrą kelioms valandoms per dieną. Geriau nei nieko.“
Elektros energijos tiekimo nutraukimas yra ne tik humanitarinė, bet ir praktinė problema. Chersone dirbanti žurnalistė Viktorija Novycka sakė, kad Ukrainos žurnalistai be pastovios elektros energijos sunkiai gali rengti reportažus ir skelbti savo darbus internete. „Ačiū Dievui, kad turime 3G ir 4G, – sakė ji. – Tai padeda. Tačiau dirbti išmaniuoju telefonu šiek tiek sudėtinga“.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukraina lapkričio 11 d. išlaisvino Chersoną, Rusijos pajėgos nuolat apšaudo miestą. Nuo tada iki lapkričio 26 d. per Rusijos atakas Chersone žuvo 32 civiliai gyventojai. Kasdien šimtai žmonių bėga iš Chersono baiminantis bombardavimo ir gyvenimo sąlygoms tampant vis sudėtingesnėms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai teigė, kad artėjantis žiemos sezonas yra viena didžiausių kliūčių šiame kare. Dar rugpjūčio pabaigoje jis perspėjo gyventojus apie ateinančius „sunkius laikus“.
Tačiau artėjantis šaltis yra ne tik civilių problema. Nukritus temperatūrai, pajėgoms bus vis sunkiau judėti technika per purvą, sniegą ir ledą. Donbaso stepėse, kuriose siaučia vėjai, temperatūra gali nukristi iki -30C.
Pasak JAV pareigūnų, Kremliaus sprendimas pasitraukti iš Chersono iš dalies buvo pagrįstas susirūpinimu, kad jo kariai „prasidėjus žiemai bus atkirsti nuo tiekimo“.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad jos kariams buvo išduoti miegmaišiai, kurie turėtų būti tinkami naudojimui iki -30C, taip pat specialūs apatiniai drabužiai ir „taktinės kojinės“, padedantys išvengti tranšėjinės pėdos – pažeidimų, kuriuos sukelia ilgalaikis drėgmės ir šalčio poveikis, paplitęs per Pirmąjį pasaulinį karą.
Apskritai žiemos orai kare palankūs gynėjams. Lietus, sniegas ir purvas apsunkina didelių transporto priemonių, tankų ir sunkiosios artilerijos judėjimą, o nuo tokio judėjimo paprastai labiau priklauso užpuolikai. Įsiveržusios Rusijos pajėgos tai patyrė praėjusių metų vasarį – gauta daug pranešimų apie purve paliktą brangią techniką ir tankus, kas tapo lengvu taikiniu ukrainiečių bepiločiams lėktuvams.
Tačiau dabar karo tempas pasikeitė ir ukrainiečiai iš esmės „puola“, o rusai įsitvirtino, kad apgintų savo pozicijas. Apie tai kalbėjo aukščiausio rango JAV generolas, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas Markas Milley, prognozuodamas, kad artimiausiais mėnesiais operacijų tempas sulėtės.
Tarptautinio strateginių studijų instituto karinis analitikas Franzas-Stefanas Gady, neseniai grįžęs iš tiriamosios kelionės į Ukrainą, „Grid“ sakė: „Jau matome, kad abiejų pusių puolamosios operacijos lėtėja. Abi pusės yra išsekusios. Tačiau fronto linija vis dar išlieka dinamiška, nes abi pusės stengiasi įsitvirtinti palankesnėse taktinėse pozicijose ateinantiems žiemos mėnesiams.“
Dėl oro sąlygų pristabdžius pagrindinius karinius judėjimus, karas įžengs į naują etapą. Tikėtina, kad Rusija suintensyvins išpuolius prieš infrastruktūrą, siekdama terorizuoti ukrainiečius, nurodė JAV pareigūnai. Pasak analitikų, Ukraina gali suintensyvinti slaptą kampaniją, kurios tikslas – parodyti, kad ji gali smogti atsakomąjį smūgį net Rusijos teritorijoje.
„Atrodo, kad ukrainiečiai ir toliau tęs sabotažo ir diversijų atakas Rusijos linijose, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas Sethas G. Jonesas. – Tai tiksliniai nužudymai ir tiesiog bendras sabotažas prieš Rusijos kontroliuojamas teritorijas Ukrainos viduje“.
