Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas, kuriuo Berlynas priima Kyjivo vartojamą terminą, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.
Tik kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų atstovai susilaikė per balsavimą dėl rezoliucijos žemuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose – Bundestage.
„Dėkoju Bundestagui už šį istorinį sprendimą, – trečiadienį tviteryje parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Tiesa visada nugali.“
1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.
Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.
Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.
Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotųjų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.
Robinas Wageneris iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavosi „žiauriomis ir nusikalstamomis Stalino tradicijomis“.
„Smurtu ir teroru vėl siekiama atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir parklupdyti visą šalį“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
R. Wageneris pridūrė, jog Holodomorą pavadinti genocidu siekiama todėl, kad tai būtų „įspėjamoji žinia“ Maskvai.
