Kai Ukrainos vyriausybė paprašė Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio surinkti lėšų karo veiksmams, jis svarstė Černigovo bibliotekos atkūrimo projektą. Tai būtų buvęs akivaizdus pasirinkimas bestselerių autoriui, kuris yra lankęsis sugriautoje bibliotekoje – grakščiame gotikiniame statinyje, kuris išgyveno du pasaulinius karus, bet kovo mėnesį buvo sudaužytas į griuvėsius rusų okupantų bombų.
Tačiau netrukus jis nusprendė, kad lėšų rinkimas bibliotekai būtų „savotiška moralinė saviapgaulė“, pasakojo jis dienraščiui „The Guardian“.
Kai jis paklausė savo draugų Kijeve, ko labiausiai reikia, niekas nesuabejojo: apsaugos nuo bepiločių orlaivių.
„Pagalvojau, kad turėčiau padaryti tai, kas dabar yra skubiausia, – interviu telefonu kalbėjo Snaideris. – Bibliotekos griuvėsiai bus ten. Pinigus tam galiu surinkti vėliau. Bet dabar vyksta tai, kad rusai bando užšaldyti milijonus žmonių, sunaikindami elektros tinklą. Taigi tai, ką turėčiau bandyti daryti, yra bandyti tai sustabdyti.“
Štai taip profesorius ėmėsi vadovauti sutelktinio finansavimo kampanijai, kuria siekiama surinkti 1,25 mln. dolerių, kad būtų galima finansuoti „Shahed hunter“ – kovos su dronais sistemą, skirtą aptikti priešo įrenginius ir trikdyti signalus, siekiant sunaikinti danguje esančius ginklus.
Irane pagaminti Rusijos bepiločiai orlaiviai „Shahed“ jau kelis mėnesius sėja siaubą Ukrainos miestuose ir miesteliuose, žudo civilius gyventojus, griauna namus ir elektrines.
T.Snyderis prisijungė prie tokių įžymybių kaip „Žvaigždžių karų“ aktorius Markas Hamilas ir dainininkė superžvaigždė Barbra Streisand, kurie per Ukrainos vyriausybės remiamą grupę „United24“ pradėjo atskiras sutelktinio finansavimo kampanijas, skirtas atitinkamai dronams ir medicininei pagalbai. Iki lapkričio 22 d. buvo surinkta maždaug aštuntadalis pinigų, skirtų „Šachidės medžiotojui“.
Ukrainiečiai, kovojantys su elektros energijos tiekimo nutraukimu ir bombardavimu, taip pat padeda, be kita ko, sekmadienį Kijeve surengdami lėšų rinkimo bėgimą – bėgimą, kurį kiekvienas gali surengti savo šalyje.
„Jie yra tie, kurie neturi elektros. Jie neturi vandens. Ir vis dėlto jie organizuoja bėgimą“, – žavėjosi istorikas.
Galvodamas apie nepaprastą ukrainiečių „fizinę drąsą ir etinį atsidavimą“, Snyderis prisimena lenkų filosofo Leszeko Kolakowskio pasiūlytą etinio veiksmo apibrėžimą: „Tai, kas yra daugiau, nei kas nors galėjo iš tavęs tikėtis. Ir aš apie tai vis galvoju kalbėdamas apie ukrainiečius.“
T.Snyderis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko rugsėjį per stulbinantį Ukrainos kontrpuolimą Charkove.
„Jis nejautė jokio poreikio girtis tuo, kas vyksta“, – prisimena istorikas. Vietoj to jie daugiausia kalbėjosi apie filosofiją, konkrečiai apie laisvės reikšmę.
Kaip prisimena T.Snyderis, V.Zelenskis teigė, kad laisvė ir saugumas eina išvien, o tai skiriasi nuo anglosaksų supratimo, kad šios dvi vertybės dažnai konfliktuoja.
Svarstydamas apie savo paties sprendimą likti Kijeve, Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad laisvė kartais reiškia neturėti pasirinkimo.
„Nebegalėčiau savęs gerbti, nebebūčiau tas pats žmogus“, – V. Zelenskį citavo T.Snyderis.
Prieš karą T.Snyderis Ukrainoje buvo gerai žinomas dėl savo knygų apie Rytų Europą, įskaitant „Kruvinąsias žemes“, kurioje aprašoma, kaip 1930–1945 m. teritorijoje tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, kur sutapo Hitlerio ir Stalino režimai, buvo nužudyta 14 mln. nekaltų vyrų, moterų ir vaikų.
Neseniai jis supažindino plačiąją visuomenę su Ukrainos istorija, internete paskelbęs paskaitų kursą Jeilio universiteto studentams.
Ciklą „Šiuolaikinės Ukrainos susikūrimas“ „YouTube“ peržiūrėjo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių iš beveik 70 šalių.
Daug metų prieš Rusijai aneksuojant Krymą, Vladimiras Putinas atmetė Ukrainos kaip tikros šalies egzistavimą. Rusijos prezidentas jau seniai perrašinėja istoriją, o kulminacija tapo praėjusių metų liepą paskelbta 5 000 žodžių esė, kurią vienas komentatorius apibūdino kaip „žingsnį nuo karo paskelbimo“.
Mitais ir netikslumais apipintame V. Putino straipsnyje teigiama, kad Ukrainos tautai „nėra istorinio pagrindo“ ir kad Rusija buvo „apiplėšta“.
Žmonės gali nujausti, kad Kremliaus naratyvas ne visai teisingas, mano T.Snyderis, bet „jie nelabai žino, kaip į tai atsakyti“. Jo paskaitų ciklas nėra tiesioginis atsakas į V.Putino „absurdiškas fantazijas“, aiškina istorikas.
„Kai tiesiogiai atsakai į propagandą – kartais taip ir turi daryti, – įsitrauki į savotišką nemalonų šokį su propagandistais. Daug geriau tiesiog užpildyti erdvę istorija, nes Ukrainos istorija iš tikrųjų yra daug įdomesnė už propagandą apie ją“, – tikino T.Snyderis.
Užuot pradėjęs nuo 2013 m. Euromaidano protestų, T.Snyderis atsuka laikrodį atgal, kai dabartinės pietų Ukrainos žemės buvo senovės Atėnų duonos lopšys, o vėliau pasakoja apie vikingus, Bizantiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Vis dėlto Rusijos imperinė idėja, kad „Ukraina nėra visai tikra“, prasiskverbė į Vakarų mąstymą, teigė profesorius. Tai padeda paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių tikėjosi, kad Ukraina žlugs per kelias dienas po to, kai į ją įvažiavo Rusijos tankai.
„Dalykai, kurie atrodo techniškiausi ir objektyviausi, pavyzdžiui, karo vertinimas, dažnai gali priklausyti nuo dalykų, kurie yra subjektyviausi, pavyzdžiui, ar tikrai tikime, kad šalis giliai širdyje yra tikra“, – kalbėjo jis.
Tikriausiai dėl šių paskaitų T.Snyderis atsidūrė tarp 200 amerikiečių, kuriems buvo uždrausta lankytis Rusijoje.
Dėl tokio sprendimą jis nusivylė ir nebuvo nusiteikęs juokauti apie tai.
„Standartinis atsakymas yra „štai ir mano atostogos Sibire“, bet aš taip nesijaučiu“, – tikino istorikas.
Jis tikisi vieną dieną vėl apsilankyti, studijuoti archyvus, pabūti kitoje Rusijoje. Tai įvyks tik tuo atveju, jei Rusija pralaimės karą.
„Pralaimėdama Rusija laimi. Rusijai tikrai reikia pralaimėti šį karą, ir pralaimėti jį ryžtingai, – sakė jis. – Visas šis kolonijinis judėjimas Ukrainos link yra dėmesio atitraukimas, vidinių pokyčių, kuriuos Rusija iš tikrųjų turi atlikti, pakaitalas.“
Pasak jo, pralaimėjimas Rusijai būtų naudingas ir taikai pasaulyje, nes tai būtų signalas kitoms imperinių ambicijų turinčioms galybėms.
„Rusijai pralaimėjus šį karą, daug mažiau tikėtina, kad Kinija bandys ką nors drąsaus Taivane, – nurodė T. Snyderis. – Europos istorija iš tikrųjų rodo, ir gana stipriai, kad norint tapti, cituoju, „normalia“ Europos šalimi, reikia tapti poimperine šalimi, t. y. pralaimėti karus.“
Dėl šios priežasties jis mano, kad prasmingos derybos gali vykti tik tada, kai Ukraina laimės karą. Pasak jo, derybos po Ukrainos pergalės yra „sveiko proto“ pozicija.
„Jei norite, kad derybos vyktų greičiau, turite padėti ukrainiečiams greičiau laimėti, pavyzdžiui, duodami jiems ilgesnio nuotolio ginklų“, – prisidėti kvietė istorikas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
