Žiniasklaidos ir pilietinės organizacijos pasmerkė, jų nuomone, šališką „RTV Slovenija“ – pagrindinio šalies visuomeninio transliuotojo, kuriame dirba daugiau nei 2 000 žmonių – įvykių nušvietimą. Dabartinę jo vadovybę paskyrė buvusi konservatorių vyriausybė.
Valdančioji centro kairiųjų koalicija, balandį laimėjusi rinkimus Alpių šalyje, netrukus po to, kai atėjo į valdžią, priėmė įstatymą dėl Slovėnijos radijo ir televizijos (RTV) reformos.
Juo pilietinės visuomenės institucijoms ir grupėms pavedama prižiūrėti stotį ir neleidžiama vyriausybei ir parlamentui po kiekvienų rinkimų skirti naujų vadovų.
Buvusio premjero Janezo Janšos Slovėnijos demokratinė partija (SDS), surinkusi 40 000 parašų, reikalingų pagal Slovėnijos teisės aktus paskelbti balsavimą, paprašė surengti referendumą kaip paskutinį bandymą užkirsti kelią įstatymo projektui.
Remiantis šalies rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis, daugiau nei 62 proc. rinkėjų pritarė šiam įstatymo projektui ir sudarė sąlygas jam įsigalioti. Apie 38 proc. balsavo prieš.
Per dvejus savo kadencijos metus nuo 2020 iki 2022 metų J. Janša dažnai puldavo kritiškus žiniasklaidos pranešimus, įskaitant asmeninius išpuolius prieš žurnalistus.
Jo vadovaujama SDS pakeitė daugumą RTV direktorių ir naujienų programų vyriausiąjį redaktorių, dėl ko kilo protestai dėl panaikintų laidų, perkeltų žurnalistų ir kitų veiksmų, kurie, kaip manoma, trukdė žiniasklaidos laisvei.
Remiantis 2022 metų „Žurnalistų be sienų“ (RSF) ataskaita, Slovėnijos spaudos laisvės reitingas yra nukritęs iš 36 į 54 vietą.
„Padaryta žala, kurios neįmanoma atitaisyti, tačiau (įstatymo projektu) bus užtikrinta redakcijos autonomija“, – naujienų agentūrai AFP sakė didžiausios televizijos darbuotojų profsąjungos atstovė Helena Milinkovič.
Ji taip pat pridūrė, kad buvo įdarbinta keliolika naujų žurnalistų, anksčiau dirbusių su SDS susijusioje žiniasklaidoje, o per pastaruosius metus iš darbo arba į pensiją išėjo daugiau kaip 40 žurnalistų ir redakcijos darbuotojų.
Slovėnijos žurnalistų asociacija paragino piliečius paremti įstatymo projektą, teigdama, kad tai vienintelis būdas apsaugoti transliuotoją nuo „politinio piktnaudžiavimo ir sunaikinimo“.
Įstatymo projektui pritarė ir pagrindinės tarptautinės žiniasklaidos organizacijos, tokios kaip Tarptautinis spaudos institutas (IPI) ir RSF.
Sausio mėnesį paskelbus oficialius referendumo rezultatus, įstatymo projekte nustatytas dviejų mėnesių terminas pakeitimams įgyvendinti.
