Bendras Vokietijos centro kairiųjų koalicijos ir opozicinių konservatorių deputatų tekstas yra laikomas „perspėjimu“ Rusijai, nes Ukrainoje šią žiemą dėl Maskvos invazijos vėl gali ateiti badmetis.
Įstatymų leidėjai planuoja balsuoti dėl rezoliucijos kitą savaitę, po Ukrainos bado aukų atminimo dienos, kuri kasmet minima paskutinį lapkričio šeštadienį.
Holodomoras, kaip Ukrainoje vadinamas Stalino laikų badas, yra įtrauktas į „nežmoniškų totalitarinių sistemų nusikaltimų, per kuriuos 20 amžiaus pirmoje pusėje buvo sunaikinta milijonai žmonių gyvybių“, sąrašą, rašoma rezoliucijos projekte.
„Žmonės visoje Ukrainoje, ne tik grūdus auginančiuose regionuose, nukentėjo nuo bado ir represijų. Tai atitinka istorinį ir politinį genocido apibrėžimą iš šiandienos perspektyvos“, – rašoma jame.
1932–33 metų Holodomorą – ukrainietiškai „marinimą badu“ – Kijevas laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocido aktu, kuriuo siekta išnaikinti valstiečius. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, dėl to milijonai žmonių mirė badu.
Holodomoras jau seniai yra pagrindinis Rusijos ir Ukrainos santykių kliuvinys.
Maskva atmeta Kijevo versiją pateikdama šiuos įvykius platesniame Vidurio Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusių badmečių kontekste.
Dabartinis karas pakurstė baimę, kad istorija gali pasikartoti. Rusijos atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto per Juodąją jūrą blokada paskatino kaltinimus, kad Maskva vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.
Robinas Wageneris iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia „pagal žiaurias ir nusikalstamas Stalino tradicijas“.
„Vėl siekiama smurtu ir teroru atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir visą šalį pajungti sau“, – sakė jis dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
R. Wageneris sakė, kad Holodomorą įvardijant genocidu siekiama pranešti „perspėjimo žinutę“ Maskvai.
