Strasbūre posėdžiavę ES įstatymų leidėjai po dešimtmetį trukusių derybų pasirašė ilgai lauktą įstatymą.
Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio ne mažiau kaip 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų, arba trečdalį visų direktorių postų biržinėse įmonėse užimtų moterys.
„Tai yra ilgai laukta akimirka – akimirka, kurią reikia švęsti kaip proveržį lyčių pusiausvyros srityje“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.
„Dabar turėsime ES įstatymą, kuris pralauš vadinamąsias biržinių bendrovių valdybų stiklo lubas“, – priduriama jame.
ES teigimu, 27 nares vienijančiame bloke moterys vidutiniškai sudaro vos 30 proc. bendrovių valdybų narių.
Šis skaičius valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 45 proc. Prancūzijoje iki 8 proc. Kipre.
Kalbant apie didžiąsias įmones Europoje, šiuo metu moterų vadovių skaičius nesiekia ne dešimtadalio.
Naujasis reglamentas reikalauja, kad ES valstybės narės nustatytų „veiksmingas“ nuobaudas įmonėms, kurios nepasiekia tikslų, įskaitant baudas arba viešą paskelbimą ir sugėdinimą.
Pagal taisykles „asmens nuopelnai turi išlikti pagrindiniu atrankos procedūrų kriterijumi“, o biržinės įmonės turės kasmet teikti naujausią informaciją apie lyčių pusiausvyrą savo valdybose.
Įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, bus atleistos nuo reikalavimų.
„Pagaliau suteikiame moterims sąžiningą galimybę užimti aukščiausias pareigas įmonėse“, – sakė europarlamentarė, austrė Evelyn Regner, vadovavusi naujojo reglamento priėmimo kampanijai.
„Pašaliname vieną iš pagrindinių kliūčių moterims gauti aukščiausias pareigas – neformalius vyrų tinklus. Nuo šiol kompetencija įgaus didesnės svarbos“, – teigė ji.
