2021 m. gegužės 23 d. kažkur tarp 9 val 50 min. ir 10 val. į Minsko skrydžių valdymo centrą įžengė du vyrai.
Jie ten atėjo perduoti žinutės: „Ryanair“ 4978 reiso iš Atėnų į Vilnių lėktuve, kuris netrukus turėjo skristi per Baltarusijos oro erdvę, yra paslėpta bomba. Tai buvo melas.
Dėl bombos grėsmės pilotai buvo priversti laikytis privalomų saugos protokolų ir nutupdyti „Boeing 737–800“ Minske. Nusileidus ant žemės, du jo keleiviai – opozicijos žurnalistas Romanas Protasevičius ir jo draugė rusė Sofija Sapega – buvo suimti.
Incidentas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Baltarusijai buvo greitai pritaikytos ES sankcijos. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įvykį pavadino „pasipiktinimą keliančiu ir neteisėtu elgesiu“, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis incidentą įvardijo kaip „precedento neturinčiu valstybinio terorizmo aktu“.
JT aviacijos agentūra, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), reaguodama pradėjo tyrimą ir šių metų sausio mėn. nustatė, kad pranešimas apie bombą buvo „sąmoningai melagingas“. Vėliau ji pratęsė tyrimą, atsižvelgdama į kai kuriuos „trūkstamus faktus“ ir siekdama ištirti naują informaciją.
Tarp tos naujos informacijos buvo Minske dirbusio skrydžių vadovo, kuris vadovavo „Ryanair“ pilotui, nukreipusiam skrydį į Baltarusijos sostinę, parodymai ir jo pokalbio su pilotu įrašas, kurį jis padarė savo telefonu.
Tolesnėje ataskaitoje, kurią gavo dienraštis „Politico“, smulkiai aprašoma, kas įvyko tą dieną, ir įtariami Baltarusijos pareigūnai.
Interviu JT agentūrai dispečeris, kuris ataskaitoje lieka neįvardytas, prisimena, kad tą lemtingą sekmadienį, praėjus maždaug pusvalandžiui nuo jo pamainos pradžios, į Minsko valdymo centrą įėjo du vyrai.
Vieną iš jų jis atpažino kaip Leonidą Churo, šalies oro navigacijos paslaugų teikėjos „Belaeronavigatsia“ generalinį direktorių. Jis įtarė, kad kitas dirbo Baltarusijos saugumo tarnyboje, kuri vis dar vadinama KGB.
Abu vyrai kreipėsi į budintį prižiūrėtoją, o šis pranešė dispečeriui ir kitam kolegai apie „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kuris ketino įskristi į Baltarusijos oro erdvę iš Ukrainos.
Prižiūrėtojas paminėjo tariamą bombos grėsmę skrydžiui ir kad lėktuvas turėtų būti nukreiptas, tačiau atkalbėjo kontrolierių informuoti Lvovo kontrolės centrą kaimyninėje Ukrainoje.
Tuo tarpu į Europos oro uostus – nuo Sofijos iki Bukarešto, Atėnų ir Minsko – buvo siunčiama gausybė elektroninių laiškų. Kiekviename jų buvo ta pati žinutė, kurioje teigiama, kad ją siunčia Palestinos „Hamas“ kariai, ir įspėjama apie bombą, kuri sprogs virš Vilniaus, jei nebus įvykdyti reikalavimai. Pati „Hamas“ grupuotė neigė su tuo susijusi.
Žaidimas po žaidimo
Skrydžių vadovas išsitraukė telefoną, kad įrašytų savo pokalbį su „Ryanair“ pilotu, pasak jo, nes baiminosi, kad įprasti skrydžių valdymo pranešimai gali būti sunaikinti.
Įraše užfiksuotas ne tik jo pokalbis su pilotu, bet ir nuolatinis prižiūrėtojo ir įtariamo Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūno pašnekėsys, kai jie 39 minutes trukusį pokalbį su lėktuvu jam aiškino, ką sakyti.
Iš stenogramos matyti, kad kontrolierius treniravosi, kokią žinutę turės perduoti 4978-ojo reiso lėktuvo pilotams – tai ženklas, kad tai, ką jis kalbėjo, nebuvo spontaniška.
„Turime informacijos iš specialiųjų tarnybų, kad jūsų lėktuve yra bomba. Ta bomba gali būti aktyvuota virš Vilniaus“, – pasakė jis „Ryanair“ pilotui.
Tačiau telefono įraše užfiksuota pastaba pabrėžė, kad tai, ką kontrolierius sakė, buvo surežisuota.
„Pasakykite „saugumo sumetimais“, – prieš susisiekdamas su pilotais kontrolieriui pasakė prižiūrėtojas.
Pilotui kilo įtarimų dėl to, ką jam pasakė kontrolierius, ir jis paprašė daugiau informacijos: „Pranešimas apie bombą... grasinimą, iš kur jis atsirado? Iš kur radote informacijos apie ją?“
Tada įtariamasis KGB pareigūnas ir prižiūrėtojas padavė eilutes dispečeriui. Po painaus valdymo bokšto vyrų pokalbio kontrolieriui galiausiai buvo liepta pasakyti „Ryanair“, kad grėsmė kilo iš elektroninio laiško, kurį oro uostas persiuntė į dispečerinę.
Tikroji elektroninių laiškų kilmė neaiški. ICAO ataskaitoje teigiama, kad elektroninis laiškas Minskui buvo išsiųstas tik tada, kai lėktuvas jau buvo pradėjęs leistis į oro uostą.
"Ryanair" pilotas, prieš klausdamas, kaip turėtų nukreipti lėktuvą, prašė daugiau informacijos apie elektroninį laišką.
Dėl to Baltarusijos valdymo bokštui kilo dar vienas galvosūkis , siekiant išsiaiškinti, kaip atsakyti.
„Tai sakykite, ką sakyti?“ – paklausė dispečeris abiejų vyrų.
Galiausiai pilotas paklausė: „Turiu jums užduoti klausimą, koks yra pavojaus kodas... ar jis žalias, geltonas, ar gintarinis, ar raudonas“.
„Jis klausia, pranešimo kodas yra geltonas ar raudonas?“ – kontrolierius paklausė abiejų vyrų.
Nenustatytas vyras atsako: „Na, tegul bus raudona, raudona.“
Kol „Ryanair“ pilotas svarstė, ką daryti toliau, iš stenogramos matyti, kad valdymo centre vyko dar daugiau karštligiškų diskusijų, kai lėktuvas jau turėjo kirsti Baltarusijos sieną ir įskristi į Lietuvos oro erdvę.
Įtariamasis saugumo pareigūnas sakė: „Taip, (vardas ir pavardė neskelbiami). Jis dar nepriėmė (sprendimo), iki išėjimo iš mūsų zonos... iki valstybės sienos liko pora minučių. Na taip, pilotas klausia, kokia yra geltona ar raudona spalva, na [spalva], pavojaus. Dispečeris sakė, kad raudona. Pilotas kol kas priima sprendimą... na... na... na... na galbūt jie (Ryanair įgula) tyčia žaidžia dėl laiko, kas žino.“
Tačiau galiausiai pilotas patikėjo tuo, ką sakė dispečerinis bokštas Minske, ir pareiškė: „Mūsų ketinimai būtų nukreipti lėktuvą į Minsko oro uostą“.
Lėktuvas nusileido Minsko oro uoste.
Kas vyko toliau
Atsidūrus ant žemės buvo aišku, kad tai nebuvo įprastas nukreipimas.
Per dvi valandas prieš lėktuvui nusileidžiant ir nusileidus „Ryanair“ dvylika kartų skambino Minsko valdžios institucijoms ir bandė gauti daugiau informacijos apie grėsmę, taip pat prašė pateikti elektroninio laiško kopiją. Ji nebuvo pateikta.
Galiausiai valdžios institucijos leido įgulai ir keleiviams grįžti į lėktuvą ir tęsti skrydį. Tačiau ne visiems.
Prieš pakylant lėktuvo įgula suskaičiavo keleivius ir nustatė, kad penkių jų trūksta. Minsko oro uosto antžeminis personalas „Ryanair“ įgulai nepateikė jokio paaiškinimo, ir lėktuvas pakilo palikdamas tuos penkis keleivius Minske. Tarp jų buvo baltarusių žurnalistas R.Protasevičius ir jo draugė rusė.
Ataskaitoje nenurodomi kiti trys keleiviai – tik teigiama, kad iš penkių keleivių trys buvo baltarusiai, vienas rusas ir vienas graikas, – tačiau Ryanair vadovas Michaelas O'Leary iškart po įvykio sakė, kad, jo nuomone, lėktuvu keliavo Baltarusijos KGB agentai, kurie buvo išlaipinti oro uoste.
Jei Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka manė, kad pasaulis greitai pamirš šį incidentą, jis klydo – jis įtvirtino jo režimo už įstatymo ribų statusą.
Po pavogtų 2020 m. rinkimų, kai A. Lukašenka apgaule grįžo į valdžią, jam grėsė tarptautinės sankcijos ir izoliacija. Incidentas su „Ryanair“, kurį ES pareigūnai apibūdino kaip lėktuvo užgrobimą, privertė imtis dar daugiau priemonių prieš Baltarusiją. Valstybiniam oro vežėjui „Belavia“ buvo uždrausta skraidyti Europos oro erdvėje, o JAV prokurorai apkaltino keturis Baltarusijos vyriausybės pareigūnus orlaivių piratavimu.
Atliekant tyrimus ICAO nesulaukė didelės Baltarusijos valdžios institucijų pagalbos.
Tyrėjams buvo pateikta labai mažai filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuoti iš skrydžio išlipę keleiviai arba oro uostas. Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad taip yra todėl, kad vaizdo įrašų archyvas neva saugomas tik 30 dienų.
Tačiau keleivių darytuose vaizdo įrašuose matyti, kad keleiviams išlipant iš lėktuvo prie rampos buvo vyras. Skrydžių vadovas jį atpažino kaip kontrolės bokšte buvusį KGB pareigūną.
Tai, kokią informaciją gavo tarptautiniai tyrėjai, taip pat kėlė abejonių.
Antroje stenogramoje, įtrauktoje į ICAO ataskaitą, kurią gavo "Politico", užfiksuotas „Belaeronavigatsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, budinčio prižiūrėtojo ir kontrolieriaus pokalbis, įvykęs praėjus savaitei po priverstinio nusileidimo.
Jame institucijos vadovo pavaduotojas ragina porą „pakoreguoti“ savo pranešimus apie incidentus.
Galiausiai TCAO nustatė, kad Baltarusijos nukreipimas buvo „neteisėtas kišimosi veiksmas“, buvo sąmoningai melagingas ir kėlė pavojų "Ryanair" skrydžio saugumui.
Baltarusijos pareigūnai ataskaitą atmetė.
Baltarusijos ir Rusijos pareigūnai taip pat išreiškė abejonių, ar oro eismo dispečerio pasidalytas pasakojimas yra tikras.
Ataskaita perduota svarstyti JT. Kelios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Baltarusiją, pradėjo savo tyrimus.
R.Protasevičiui paskirtas namų areštas ir jis laukia teismo. Dabartinė jo padėtis neaiški. Sausio mėn. jis neįprastai kalbėjo provyriausybinei žiniasklaidai, sakydamas, kad jam nebetaikomas namų areštas.
Šešeriems metams kalėjimo nuteista S. Sapega birželio pabaigoje laiške prašė malonės, ragindama A. Lukašenką būti atlaidžiam.
Parengta pagal „Politico“ inf.
