Vadavietėje įrengtame bunkeryje rasti įvairūs raportai ir kiti svarbūs dokumentai, o tarp jų – ir iškalbinga 91 puslapio užrašų knygelė, kurią pildė neįvardytas Rusijos kareivis.
Šiuos dokumentus išanalizavo ir jų autentiškumą patikrino naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, kurie padėjo atskleisti labai ryškų Rusijos armijos paveikslą.
Šie dokumentai ir ypatingai svarbi užrašinė leido iš Rusijos perspektyvos pamatyti įvykius, kurie vedė į vieną didžiausių Vladimiro Putino pralaimėjimų: chaotišką rugsėjo Rusijos pajėgų atsitraukimą iš Ukrainos šiaurės rytų.
Klausimai – ir Kremliui, ir dokumentuose įvardintiems Rusijos karininkams
Dokumentai taip pat parodė didėjantį Ukrainos pajėgų efektyvumą ir leido susidaryti įspūdį, kaip gali pasisukti 8 mėnesius trunkantis karas.
Dabar Rusijos pajėgos didelį spaudimą jaučia pietiniame fronte ties Juodosios jūros pakrante.
Didelį spaudimą jautė ir Balaklijos teritoriją užėmusios Rusijos pajėgos. Keletą savaičių prieš atsitraukimą 90 kilometrų nuo Charkovo nutolusį miestą stipriai apšaudė HIMARS raketos, kurias dar neseniai buvo perdavusi JAV.
Nurodoma, kad tiksliai į taikinį skriejančios raketos smogė į vadavietes.
Naujienų agentūra „Reuters“ klausimus apie dokumentus uždavė Kremliaus spaudos tarnybai, tačiau ši juos nukreipė į Rusijos gynybos ministerija. Pastaroji neatsakė. Rusija nuolat kartoja tą patį – kad jų armija turi viską, ko reikia.
Žurnalistai kreipėsi ir į pulkininką Ivaną Popovą. Pastarojo vardas rastas ant dokumentų Balaklijoje. Buvo nurodoma, kad jis veikė būtent šiame mieste. I.Popovas ir dauguma jo vyresniųjų karininkų yra iš 11-ojo armijos korpuso, priklausančio Rusijos Baltijos jūros laivynui. 2017 metais oficialus Rusijos armijos leidinys aprašė I.Popovą. Buvo pabrėžiama, kad jis kovojo Čečėnijoje ir 2008 metais per invaziją į Gruziją.
I.Popovas neatsakė į „Reuters“ prašymus pateikti komentarą. Jo žmona žurnalistams nurodė, kad jis vadovavo pajėgoms rytų Ukrainoje.
Rasti dokumentai parodė, kad Balaklijoje veikė ir karininkas, atsakingas už civilius. Jo darbas – užtikrinti, kad visi elgtųsi pagal reikalavimus. Dokumentuose jis vadinamas komendantu V. „Granitu“.
Jis prižiūrėjo mažiausiai vieną tardymo centrą, kuriuose buvo mušami ir kankinami civiliai. Per tardymą buvo pasitelkiamas elektros šokas.
„Reuters“ patvirtino dokumentų autentiškumą, apsilankant 5 apleistuose Rusijos kariniuose punktuose šiaurės rytų Ukrainoje. Jų koordinatės buvo nurodytos dokumentuose. Vietiniai gyventojai patvirtino, kad tose vietose buvo įsikūrusios Rusijos pajėgos.
„Reuters“ taip pat pakalbino 5 Balaklijoje buvusius rusų karius ir sutikrino visą dokumentuose rastą informaciją su užrašais, kuriuos vedė vienas iš Rusijos kariškių.
Užfiksavo pabaigos pradžią
Rasti dokumentai atskleidė ir kaip ėmė byrėti Balaklijoje įsikūrusios Rusijos pajėgos. Pirmas rimtas susirėmimas su Ukrainos pajėgomis įvyko liepos 19 dieną – praėjus 4 mėnesiams po to, kai rusai užėmė teritoriją.
Ryte I.Popovui buvo pranešta, kad naktis buvo pakankamai rami, o ukrainiečių pozicijos nesikeitė. Dienos tikslas – apšaudyti Ukrainos pozicijas artilerija.
Tačiau popiet viskas pasikeitė – pasirodė Ukrainos karių kolona, remiama tankų ir artilerijos. Buvo atakuojama rusų fronto linija ties Hrakovo kaimu. 15 valandą neįvardintas rusų kareivis savo vadams Balaklijoje pranešė, kad jis turi trauktis ir paprašė, kad artilerija sunaikintų jo postą. Tada ryšys nutrūko.
Dokumentuose pažymėta, kad Vakarų karinės administracijos vadas, vienas aukščiausių Rusijos karininkų, pareikalavo informacijos apie situaciją ir „įsakė, kad Hrakove atiduoti negalima.“
Per keletą valandų Rusijos vadai į vietą išsiuntė pastiprinimą ir mobilizavo ataką sraigtasparniais. 18 valandą ukrainiečiai jau traukėsi, tačiau Rusijos pajėgos sumokėjo milžinišką kainą. Rusai prarado tanką, dvi šarvuotas transporto priemones, kitą įrangą. 39 vyrai buvo sužeisti, 7 mirę, o 17 – dingę. Būtent su tokiais buvo įteiktas raportas I.Popovui.
Dronai – nuo parduotuvių lentynų ir su galybe bėdų
Bunkeryje rasti dokumentai rodo, kad Rusijos armijos vadai suprato savo pajėgų trūkumus. Dar likus keletui valandų iki mūšio ties Hrakove, neįvardytas karininkas parašė žinutę, kurioje prašo dronų, kad galėtų sekti ukrainiečių judėjimą: „Kvadrakopterių! Skubiai!.“
Čia svarbu suprasti, kad kvadrakopteriai nėra karinio lygio dronai – juos galima įsigyti parduotuvėse ar internetu. Kaip „Reuters“ jau skelbė liepą, invaziją į Ukrainą surengusi Rusija dronų pirkimui buvo pasitelkusi aukojimo fondus.
Balaklijoje rasti dokumentai atskleidžia, kad dronus čia įsikūrę kareiviai gavo liepos 20 dieną, bet jie nebuvo parengti skristi – tiesiog nebuvo instaliuota programinė įranga. Tą pačią dieną darytame įraše pažymima, kad pradėta ruošti 15 kareivių, kurie valdys dronus.
Tuo metu Ukrainos pajėgos jau naudojosi dronais ir siuntė juos virš Rusijos pozicijų. Tai padaryti buvo gerokai lengviau, nes iš 3 Rusijos pajėgų turimų ryšio blokavimo stotelių dvi neveikė.
Nuo atsisakymo paklusti – iki dezertyrų
Liepos 21 dieną pulkininkas I.Popovas sulaukė žinios – Rusijos žvalgybos tarnyba (FSB) išsiaiškino, kad į aplinkinę teritoriją Ukrainos pajėgos perkelia didelio taiklumo HIMARS raketų sistemas, kurias tiekia JAV. Žinutėje nurodoma, kad ukrainiečiai jau užfiksavo vienos Rusijos vadavietės ir 4 Balaklijos pajėgų naudojamų sandėlių koordinates.
Ranka rašytos užrašinės autorius liepos 24 dieną pažymėjo, kad HIMARS sudavė smūgį ir nukovė 12 Rusijos kareivių, priklausiusių 336-ajai jūrų pėstininkų brigadai.
Tokie smūgiai dar labiau ardė ir taip prastą Rusijos kareivių moralę ir drausmę.
Hrakove mūšyje didelius praradimus praradusiam būriui vadovavo Artiomas Štanko. Tai patvirtino jo tėvas Aleksejus Štanko ir Balaklijos pajėgose tarnavęs karininkas, „Reuters“ žurnalistų paprašęs jį vadinti pseudonimu „Plakat Junior 888“.
A.Štanko teigė, kad jo sūnus Artiomas atsisakė vykdyti kuopos vado įsakymą „siųsti vyrus į artilerijos ugnį“. „Plakat Junior 888“ teigė, kad kuopai vadovavo Viktoras Aliochinas. „Reuters“ susisiekė su pastaruoju. V.Aliochinas patvirtino, kad būtent jis per mūšį vadovavo kuopai, bet neatsakė į kitus klausimus.
Užrašinėje liepos 24 dieną – praėjus 5 dienoms po Hrakove mūšio – rašoma, kad A.Štanko buvo „niekšas“ ir jo laukia drausminė nuobauda, nes jis „atitraukė savo būrį“.
Artiomo Štanko tėvas teigė, kad sūnaus vadai jį perkėlė į kitą būrį. Pasak Artiomo, jo sūnus vis dar yra Ukrainoje.
Užrašinėje dėmesio skirta ir Romanui Elistratovui – 9-ojo motorizuoto pulko kapralui, kuris dezertyravo. R.Elistratovas bėgti nusprendė pajutęs visišką Ukrainos pajėgų jėgą. Jis neatsakė į „Reuters“ žinutes.
Vėliau užrašinės autorius aprašė įvykį, kai karys šovė sau į ranką, kad išvengtų mūšio lauko. Jis pridūrė, kad vadai turi būti informuoti apie tokią situaciją.
Nė viename „Reuters“ peržiūrėtame oficialiame dokumente apie tai neužsimenama.
Ieškojo būdų, kaip kovoti prieš HIMARS
Liepos pabaigoje Rusijos armijos karininkai jau buvo įsitikinę – Ukraina ruošiasi kontratakai, kad „perimtų Balaklijos kontrolę“. Tai atskleidė dokumentuose rasta informacija. Rusų perimta ukrainiečių komunikacija rodė, kad ataka – neišvengiama.
Kai kurie perimti skambučiai ar žinutės – iš kitose šalyse registruotų telefonų. Tarp jų – Estija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir JAV. Bunkeryje buvę Rusijos karininkai nusprendė, kad telefonai priklausė samdiniams arba užsienio instruktoriams, kurie padeda Ukrainos kariuomenei.
„Reuters“ kreipėsi į Estiją, kuri patikino, kad šalies gynybos pajėgos Ukrainoje neatliko veiksmų. Britai, JAV ar Nyderlandai atsakymų nepateikė.
Panašiu metu į Balakliją atvyko Rusijos armijos elektronikos ekspertai. Jie norėjo patikrinti, ar Rusijos „Pole 21“ sistema, skirta trikdyti palydovinę navigacijos sistemą, gali būti pritaikyta ir prie HIMARS raketų. Apie tai rašoma rugpjūčio 4 dienos raporte.
Neaišku, koks eksperimento rezultatas, tačiau Ukraina ir toliau atakavo rusų pozicijas. „Reuters“ kalbino rusų kareivius, žuvusių kareivių artimuosius, vietos gyventojus – visų jų liudijimai rodė, kad mažiausiai į tris Rusijos pajėgų vadavietes Ukrainos šiaurės rytuose smogė HIMARS raketos.
Pajėgų būklė – neįtikėtinai bloga
Pasak kasdienių raportų ir įrašų ranka rašytoje užrašinėje, susidūrę su vis didėjančiu Ukrainos spaudimu Balaklijoje įsikūrusioje vadavietė buvo nuspręsta didinti kareivių skaičių.
Tačiau specialioje lentelėje ties rugpjūčio 30 diena buvo nurodyta, kad pasiekta karinė galia – 71 procentas. Joje nurodyta, kad kai kurie būriai buvo ypatingai prastos būklės. Antrasis puolimo batalionas turėjo 49 kareivius, kai privalėjo turėti 240.
9-oji BARS brigada turėjo 23 proc. pajėgumų.
Kitoje lentelėje buvo fiksuojama įranga. Jeigu liepos 25 dieną rusai turėjo turėti 5 dronus, tai liepos pabaigoje jau turėjo tik 2. Iš aštuonių šarvuotų kareiviams gabenti skirtų transporto priemonių liko 3.
Rusijos pajėgos Balaklijoje turėjo 4 „Fagot“ prieštankines sistemas, nors liepos pabaigoje jų buvo dar 24.
Rugpjūčio pabaigoje neliko ir vienintelės „Zoopark“ sistemos, skirtos trikdyti elektronines sistemas.
„Reuters“ kalbintas rusų karininkas „Plakat Junior 888“ papasakojo, kaip rugpjūtį atrodė bandymas atsilaikyti prieš ukrainiečius, neturint reikiamų resursų. Jis apkasuose tris mėnesius pildė nedidelį kalendorių.
Daugybė dienų buvo pažymėtos žodžiu „ataka“ ir „ištrūko iš apsupties“, surašyti žuvusių rusų kareivių vardai.
Rugpjūčio 27 diena buvo pažymėta, kaip „blogiausia“.
„Reuters“ kalbintas rusas sakė, kad rugpjūčio pabaigoje jie jau neturėjo pakankamai amunicijos ar dronų, o artilerija jau neatsakydavo į ukrainiečių atakas.
„Taip atrodo HIMARS darbo rezultatai“
Ukrainos pajėgos kontrataką pradėjo rugsėjo 6 dieną. Hrakove buvęs Rusijos kareivis sakė, kad iš pradžių ukrainiečiai jų pozicijas atakavo artilerija. Tos dienos vakarą Ukrainos pajėgos jau buvo iš šonų apsupusios okupantus. Pasak „Reuters“ kalbinto rusų karininko, tada Kremliaus kareiviai ir gavo įsakymą trauktis iš kaimo.
Ukrainos kova už savo žemes tęsėsi. Pasak dokumentų, rugsėjo 6–8 dienomis į Balaklijoje buvusias okupantų vadavietes smogė didelio taiklumo raketos. Vietinis gyventojas, pravarde Liovočkinas teigė, kad visas pastatas greitai paskendo liepsnose.
Jis pasakojo, kad drebėjo ir jo namas.
Rugsėjo 10 dieną socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos kariai apžiūri sunaikintą angarą, kur okupantai laikė savo transportą.
„Taip atrodo HIMARS darbo rezultatai“, – vaizdo įraše kalbėjo vienas ukrainietis.
Rusams bėgant susidarė net kamštis
Senolių pora Natalija ir Viktoras, kurie gyvena mažiau nei 300 metrų nuo bunkerio, pasakojo, kad paskutinėmis okupacijos dienomis girdėjo nuolatinius Ukrainos pajėgų smūgius. Kai 8 dieną atakos nurimo, jie pamatė 30 rusų karių – dauguma sužeistų – šlubuojančių gatve. Jie traukėsi.
Kiti du gyventojai pasakojo, kad matė, kaip rusų kareiviai meta savo ginklus ir šoka iš transporto priemonių.
„Buvo visiškas chaosas. Atsirado kamštis“, – pasakojo Serhijus, gyvenantis kitapus gatvės, kur buvo įsikūrusi pagrindinė rusų vadavietė.
Praėjus savaitėms po okupantų atsitraukimo, vadavietę priminė tik krateris ir krūvos dokumentų. Iš sudegusios rusų įrangos kilo dūmai.
I.Popovas buvo sužeistas ir mėnesius praleido ligoninėje, „Reuters“ sakė jo žmona. Ji teigė, kad I.Popovo laipsnis pakilo – jis tapo generolu ir ruošiasi išvykti su nauja užduotimi.
Parengta pagal „Reuters“ informaciją.
