Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją.
Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.
Šiuo metu Suomijos pasienyje įrengtos tik lengvos medinės tvoros, daugiausiai skirtos neleisti naminiams gyvuliams nuklysti į kaimyninę šalį.
„Tikimės, kad darbai prasidės kuo greičiau“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Rugsėjį Suomija, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus įsaką dėl dalinės mobilizacijos, sulaukė rusų antplūdžio, o paskui ėmė griežtai riboti jų atvykimą.
Estija, Latvija ir Lenkija taip pat pradėjo arba planuoja stiprinti savo sienas su Rusija.
Suomių Sienos apsaugos tarnyba teigia, kad būtina pastatyti nuo 130 iki 260 km užtvarą tose vietose, kurios yra laikomos svarbiausiomis, ypač pietryčių Suomijoje, kurioje vyksta intensyviausias judėjimas per sieną.
Prie ilgiausios Europos sienos su Rusija siūloma pastatyti naują aukštą, tvirtą, metalinę tvorą su spygliuota viela viršuje.
Teigiama, kad šimtus milijonų eurų kainuosiančio projekto statybos prasidės nuo kelių kilometrų bandomojo tvoros statymo.
Prognozuojama, kad visa tvora bus pastatyta per trejus ar ketverius metus.
Pragmatizmo pabaiga
Naujoji tvora neapimtų visos sienos, kurios didžioji dalis driekiasi miškingoje teritorijoje, nutolusioje nuo gyvenamųjų vietovių, bet padėtų aptikti didelius judėjimus per Rusijos-Suomijos sieną ir suteiktų galimybę nukreipti migrantus į mažesnes, lengviau valdomas sritis.
Nors S. Marin turi politinę paramą šiam projektui, ekspertai kelia abejonių dėl jo tikslo.
„Manau, kad siena rodo emocinę reakciją į karą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos ir pasienio klausimų ekspertė Olga Davydova-Minguet.
Suomijos siena turi didelę simbolinę reikšmę kaip riba tarp Rytų ir Vakarų, tačiau ji buvo labai „pragmatiška ir praktiška siena“, teigė Rytų Suomijos universiteto žmogaus geografijos profesorius Jussi Laine.
„Galbūt vaikai ėjo į mokyklą Suomijos pusėje, o tėvai gyveno kitoje pusėje“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Nuo 10-o dešimtmečio Rusijos-Suomijos sieną buvo stengiamasi paversti „normalia Europos siena“ vykdant tokius projektus kaip elektroninių vizų įvedimas, naujos geležinkelio jungties tarp rytų Suomijos ir Sankt Peterburgo statybos.
„Tai reiškia, kad kasdieniame žmonių gyvenime sienos reikšmė išnyks“, – teigė J. Laine.
Šios pragmatiškos ambicijos iš dalies paaiškina, kodėl Suomija, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, taip užtruko, kol apribojo Rusijos piliečių galimybes atvykti.
„Suomija jau seniai ES [Europos Sąjungoje] reklamuojasi kaip Rusijos ekspertė“, – pridūrė J. Laine.
2021 metų lapkričio mėnesį Suomijos centro dešiniosios opozicijos pasiūlymas pastatyti tvorą Suomijos-Rusijos pasienyje buvo atmestas kaip populistinis.
J. Laine teigia, kad situacija „radikaliai pasikeitė“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje.
Suomija liepą, praėjus penkiems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, iš dalies pakeitė Sienos apsaugos įstatymą tam, kad būtų leista statyti tvirtesnes tvoras, uždaryti sienos kirtimo punktus ir sutelkti prieglobsčio prašytojus tam tikruose taškuose, jeigu įvyktų didelio masto bandymas kirsti sieną.
Svarstymai dėl sienos prasidėjo Suomija nerimaujant dėl „hibridinės grėsmės“; buvo manoma, kad migrantai gali būti panaudoti politiniam spaudimui daryti, kaip 2021 metais per migrantų krizę Baltarusijos ir ES pasienyje.
Planai dėl naujos tvoros statybos buvo atnaujinti, kai padvigubėjo sieną kertančių rusų skaičius dėl V. Putino rugsėjį paskelbtos dalinės mobilizacijos.
Suomijos sienos apsaugos tarnyba yra sakiusi, kad besikeičiant situacijai ruošiasi „sudėtingiems įvykiams“.
„Gali būti, kad apribojus keliavimą, padaugės bandymų nelegaliai kirsti sieną“, – teigė Suomijos sienos apsaugos tarnybos atstovas.
Daugiau žalos nei naudos?
Nors pasienio tvoros statybos turi platų politinį pritarimą, iniciatyva yra griežtai kritikuojama tyrėjų.
„Žala gąsdinančiai didesnė nei nauda“, – teigė J. Laine.
Teigiama, kad naujas užtvaras yra labai brangus sprendimas „santykiniai nedideliam migrantų skaičiui“, o tyrimai rodo, kad tokios tvoros sudaro kliūtis ir kelia didelę riziką migrantams ir „sustabdo tik nelabai didelį kiekį žmonių“.
„Trumpai tariant, žmonės miršta. Tvoros neišsprendžia problemų“, – teigė J. Laine.
Jis pridūrė, kad kai kurie migrantai gali leistis daug pavojingesniu keliu norėdami pateikti į Suomiją.
J. Laine teigė, kad nauja tvora gali palengvinti pasienio pareigūnų darbą, tačiau daug sudėtingesnis sienos kirtimas gali sudaryti palankias aplinkybes prekybai žmonėmis.
Jis yra įsitikinęs, kad diskusija dėl tvoros, kurią iš pat pradžių buvo siūloma statyti kaip atgrasymą migrantams, yra painiojama su Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkimu. Jis taip pat paaiškino šį staigų politinės nuomonės pasikeitimą.
„Tvora turi simbolinę vertę. Ji yra paremta ne racionalia analize, o emocijomis“, – teigė J. Laine.
Kai kurie taip pat pabrėžė suomių saugumo jausmo didinimo psichologinį poveikį.
Tačiau O. Davydova-Minguet priduria, kad tvora „stiprina rusų, kaip baisaus grėsmės šaltinio, įvaizdį“.
„Tvora sukuria įspūdį, kad už sienos yra pavojus, nuo kurio turime atsiriboti“, – sakė ji.
