Prezidento teigimu, derybos, po kurių ministre pirmininke turėtų būti paskirta neofašistines šaknis turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) lyderė Giorgia Meloni, turėtų baigtis penktadienį.
Tačiau iš esmės procedūrinį procesą aptemdė trečiadienį nutekintas gėdingas buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio), kurio partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) priklauso koalicijai kartu su „Italijos broliais“ ir prieš imigrantus nusistačiusia Matteo Salvini vadovaujama partija „Lyga“ (it. Lega), garso įrašas.
Garso įraše girdėti, kaip S. Berlusconi sako, kad atnaujino ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsikeitęs dovanomis, o dėl karo Ukrainoje, atrodo, kaltina šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
G. Meloni, kuri siekė išsklaidyti nuogąstavimus, kad jos tradiciškai euroskeptiška partija, remdama Ukrainą, atitrūks nuo Vakarų, nedelsdama ėmėsi priemonių ramybei atkurti.
„Ketinu vadovauti vyriausybei, turėdama aiškią ir nedviprasmišką užsienio politikos kryptį“, – teigė ji trečiadienio vakarą paskelbtame pareiškime.
„Italija yra visavertė ir tvirta Europos ir Atlanto aljanso dalis, – rašė ji. – Kiekvienas, kuris nesutinka su šiuo kertiniu punktu, negalės būti vyriausybės dalimi, net jei tai kainuotų vyriausybės nesuformavimą.“
86 metų S. Berlusconi pareiškime taip pat teigė, kad jo asmeninė ir politinė pozicija dėl Ukrainos „nesiskiria nuo Italijos vyriausybės ir Europos Sąjungos pozicijos“.
„Meloni, rusiška ruletė“, – skelbė laikraščio „La Repubblica“ antraštė ketvirtadienį.
Laukia prisaikdinimas
Laikantis tradicijos, S. Mattarella ketvirtadienį pradėjo derybas su Senato pirmininku, po to – su žemųjų parlamento rūmų vadovu. Po šių derybų vyks konsultacijos su mažosiomis partijomis, o vėliau – su pagrindinės opozicinės partijos, centro kairės Demokratų partijos, atstovais.
Penktadienio rytą valstybės vadovas priims didelę delegaciją, kurioje bus visi rugsėjo 25 dieną visuotinius rinkimus laimėjusios dešiniųjų koalicijos nariai.
Remiantis Italijos spaudos pranešimais, S. Mattarella palauks, kol kadenciją baigiantis premjeras Mario Draghi penktadienio popietę grįš iš ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kuris prasideda ketvirtadienį, ir vėliau tą pačią dieną oficialiai paprašys G. Meloni suformuoti naują vyriausybę.
Jei iki penktadienio vakaro bus išspręsti visi klausimai tarp trijų koalicijos partijų, naujoji vyriausybė galėtų būti prisaikdinta jau savaitgalį.
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ rugsėjo pabaigoje paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad Italijos ekonomikai patiriant nuosmukį, pagrindinis politinis iššūkis tebėra besitęsiantis vyriausybės nestabilumas.
Joje pabrėžiama, kad politikos formavimas Italijoje neįmanomas be nuolatinio užsienio institucinių veikėjų, tokių kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija, rėmimo. Jei G. Meloni vyriausybė ir Italijos Europos finansuotojai nesusitars, valstybės skolos krizės ir atsinaujinusios euro zonos krizės rizika yra reali.
Nepaisant gerėjančio Italijos rinkėjų požiūrio į ES, FdI ir „Lygos“ nacionalizmas yra giliai įsišaknijęs. Šios dvi partijos turėtų būti suprantamos kaip tiesioginės konkurentės dėl konservatyviųjų nacionalistų balsų, aiškina „Coface“.
Todėl G. Meloni turės įtvirtinti savo, kaip Italijos suverenių interesų gynėjos, įvaizdį, kad jos neišstumtų koalicijos partneris M. Salvini, teigiama apžvalgoje.
„Coface“ perspėja, kad, kaip rodo istorija, mažai tikėtina, jog G. Meloni vyriausybė išgyvens tuos vienerius metus, kuriuos vidutiniškai trunka Italijos vadovų kadencijos. Kaip parodė „Lygos“ ir „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), Italijos populistinėms partijoms būdinga pakilimo ir nuosmukio tendencija: kai jos yra opozicijoje, jų populiarumas sparčiai auga, o vos tik perėmusios valdžią, rinkėjų palaikymą greitai praranda.
Tai gali tapti dar vienu Italijos politinio nestabilumo istorijos etapu, kuris turės neigiamų pasekmių viešųjų finansų tvarumui ir potencialiam ekonomikos augimui, rašoma apžvalgoje.
