Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon vadovaujama vyriausybė nori naujo balsavimo dėl klausimo „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“.
Per ankstesnį referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.
Pirmadienį sakydama kalbą Škotijos nacionalinės partijos (SNP) metinės konferencijos metu N. Stungeon teigė, kad teismo svarstymas būtų nereikalingas, jeigu JK vyriausybė Vestminsteryje gerbtų Škotijos demokratiją.
„Tačiau Vestmisteris nejaučia jokios pagarbos. Tai reiškia, kad šiam klausimui anksčiau arba vėliau buvo lemta atsidurti teisme – geriau, mano nuomone, kad tai nutiktų anksčiau“, – sakė ji.
„Jeigu teismas nuspręs taip, kaip mes tikimės, kitų metų spalio 19 dieną įvyks referendumas dėl nepriklausomybės“, – pridūrė N. Sturgeon.
JK Aukščiausiasis Teismas antradienį pradės klausyti argumentus dėl pusiau autonominės Škotijos administracijos ir Londono galių.
Pradėdama posėdį, aukščiausio rango Škotijos teisės pareigūnė lordė advokatė Dorothy Bain sakė, kad Škotijos nepriklausomybės klausimas yra „gyvas ir svarbus Škotijos rinkimų politikoje“.
„Klausimas, ar toks balsavimas priklauso Škotijos parlamento kompetencijai, yra klausimas, kurį kviečiu teismą galutinai išspręsti“, – sakė ji.
SNP prieš 2021-ųjų parlamento rinkimus žadėjo, kad surengs teisiškai pagrįstą referendumą atslūgus COVID-19 krizei.
Škotija nori referendumo dėl nepriklausomybės, tačiau JK vyriausybė, kuri pagal 1998 metų Škotijos įstatymą turi duoti leidimą jį rengti, to nepadarė.
Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss šį mėnesį duodama interviu televizijai dar kartą išreiškė savo nuomonę dėl Škotijos nepriklausomybės referendumo, esą 2014 metais įvyko sykį per vienos kartos gyvenimą pasitaikantis balsavimas.
„Aš labai aiškiai suprantu, kad kito referendumo negali būti, kol ta karta yra (gyva)“, – pridūrė ji.
„Niekada nesiliausiu tikėjusi“
Apklausos šiuo metu rodo, kad Škotijos rinkėjai nepriklausomybės klausimu yra susiskirstę į dvi apylyges stovyklas.
2014 metais 55 proc. škotų balsavo prieš nepriklausomybę, bet tas balsavimas vyko prieš „Brexito“ referendumą, kuriame dauguma škotų nepritarė išstojimui iš Europos Sąjungos, ir prieš įstatymų leidėjų rinkimus, pirmą kartą parlamente Edinburge nulėmusius nepriklausomybės šalininkų daugumą.
Škotijos vyriausybė nori galimybių kurti savo teisinę struktūrą kitam balsavimui ir teigia, kad „teisė į apsisprendimą yra viena pagrindinių ir neatimama“.
Tačiau JK vyriausybė įrodinėja, kad Škotija negali veikti vienašališkai klausimu, susijusiu su konstitucine Jungtinės Karalystės sąranga, dėl kurios sprendžia vyriausybė Londone.
Kad tai apeitų, SNP vadovaujama vyriausybė nori surengti „patariamąjį referendumą“ ir išsiaiškinti paramą nepriklausomybei, kol kas nenumatant jokių skubių pakeitimų.
Aukščiausiasis Teismas svarsto didžiausios visuomeninės ar konstitucinės reikšmės bylas, aktualias visiems šalies gyventojams, ir priima sprendimus įstatyminiais klausimais.
Penki teisėjai, tarp jų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Robertas Reedas, dvi dienas truksiantį svarstymą pradės antradienį 10 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Jie nagrinės SNP pasiūlyto referendumo projekto, kuriame numatoma referendumo data – 2023 metų spalio 19-oji – teisinį pagrįstumą. Sprendimas turi būti paskelbtas vėliau.
„Mažai tikėtina, kad Teismas nuspręs SNP naudai, bet tie, kas palaiko... [JK vienybę], neturėtų to laikyti aiškia pergale“, – rašė Akashas Paunas iš idėjų kalvės „Institute for Government“.
Jei partijos planai Teisme bus sužlugdyti, partija ketina de facto referendumu paversti kitus visuotinius rinkimus, turinčius įvykti iki 2025 metų sausio, ir per kampaniją akcentuoti vienintelį nepriklausomybės klausimą.
N. Sturgeon sakė, kad po teisinio pralaimėjimo Škotijos vyriausybei liktų „paprastas pasirinkimas: arba mes pateiksime savo argumentus rinkimuose, arba prarasime tikėjimą Škotijos demokratija“.
„Aš niekada nesiliausiu tikėjusi Škotijos demokratija“, – pridūrė N. Sturgeon.
