Grupė, kaip viltingas simbolis iškilusi per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, buvo paleista praėjusių metų pabaigoje, autoritarinėms tendencijoms stiprėjant prezidento Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje.
Kovodamas už komunizmo represijų aukų atminimo išsaugojimą ir agituodamas prieš teisių pažeidimus, susijusius su žiauriais Rusijos karais Čečėnijoje ir kitur, „Memorialas“ įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis. Grupė sukaupė didžiulį sovietmečio nusikaltimų archyvą ir kvestionavo oficialius naratyvus, slėpusius baisumus, įvykdytus valdant Josifui Stalinui, tačiau taip pat rūpinosi šiuolaikiniais teisių pažeidimais ir iškėlė teisines bylas prieš Rusijos samdinius Sirijoje.
Pernai gruodį teisių aktyvistai prašė V. Putino įsikišti į teisinius veiksmus siekiant uždaryti „Memorialą“. Tačiau Rusijos lyderis savo Žmogaus teisių tarybai pasakė, kad „Memorialas“ atstovauja „teroristines ir ekstremistines organizacijas“, aiškiai parodydamas, kad siekia uždaryti grupę.
„Memorialas“ sudarė sąrašą politinių kalinių, į jį įtraukęs ir tokių uždraustų religinių grupių kaip Jehovos liudytojai narius bei ryškiausią V. Putino kritiką Aleksejų Navalną, įmestą į kalėjimą, prieš tai išgyvenusį tik per plauką mirtimi nesibaigusį nuodijimą.
„Memorialas“ buvo uždarytas Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui, sustiprėjusiam dar labiau, kai V. Putinas vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. „Memorialo“ išnykimas Rusijoje simbolizuoja didžiulį moralinį nuopuolį ir galutinį rusų žmogaus atitolimą nuo XXI amžiaus civilizacijos“, – tuo metu atvirame laiške skelbė dešimtys žymių Rusijos veikėjų. „Žaizdos, neužgijusios per 30 posovietinių metų, vėl kraujuoja“.
„Memorialas“ buvo įkurtas 1989 m., paskutiniaisiais komunistų valdymo metais, kai valstybės vadovas buvo velionis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Pirmasis „Memorialo“ pirmininkas buvo Nobelio premijos laureatas sovietų disidentas Andrejus Sacharovas.
Grupė, nuolat minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, daugelį metų buvo Rusijos valdžios taikiklyje. 2015 m. Žmogaus teisių centras „Memorialas“ buvo įtrauktas į vyriausybės „užsienio agentų“ registrą. Po metų į jį įtraukta ir „Memorial International“. „Užsienio agento“ etiketė, primenanti tamsiausių sovietinių laikų apibūdinimą „liaudies priešas“, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir šiuo apibūdinimu pažymėtų visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.
Teiginius, kad pažeidė įstatymą arba rėmė teroristines ir ekstremistines grupuotes, „Memorialas“ pavadino „absurdiškais“.
„Memorialas“ išgarsėjo komunizmo represijų aukų – o tai skaudi tema, kurios šiuolaikinė Rusija nenori nagrinėti, – metraščiu ir tyrė civilių egzekucijas bei pagrobimus per du Maskvos karus su čečėnų separatistais. Pernai „Memorialas“ ir kelios kitos grupės paskelbė ataskaitą apie Maskvos vaidmenį Sirijos kampanijoje ir paragino rusus prisiimti atsakomybę už piktnaudžiavimus karo draskomoje šalyje.
Tačiau „Memorialo“ darbas labai brangiai kainavo tiems, kurie jame dalyvavo. Natalija Estemirova, viena iš pagrindinių grupės darbuotojų Čečėnijoje, išgarsėjusi visame pasaulyje, 2009 m. buvo rasta negyva su šautinėmis žaizdomis po kelių valandų, kai buvo pastebėta įgrūdama į automobilį prie savo namų.
Kitas „Memorialo“ darbuotojas Jurijus Dmitrijevas, dešimtmečius ieškojęs masinių kapaviečių šiaurės vakarų Karelijos regione, 2020 m. buvo įkalintas dėl prieštaringai vertinamo kaltinimo lytiniu vaiko išnaudojimu. Šalininkai tikina, kad su 66 metų istoriku susidorota dėl jo veiklos.
Irina Ščerbakova, viena iš „Memorialo“ vadovių, sakė, kad uždrausdamas grupę Kremlius siunčia aiškų signalą Vakarams. „Su pilietine visuomene elgiamės kaip norime. Ką norime, tą ir pasodinsime. Ką norime, tą ir uždarysime, – kalbėjo ji. – Diktatūra tampa vis represyvesnė“.
